V.Putinas nutraukė tylą: kreipėsi į Rusijos žmones

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai paliko Bachmutą Donecko srityje. Dabar mieste lieka Rusijos desantininkai ir kitos okupacinės pajėgos, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų pajėgų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Jie iš ten išvyko, tiksliau būtų sakyti, kad gėdingai pabėgo. Dabar pagrindinės ten veikiančios pajėgos yra priešo oro desantininkų daliniai. Ir tai aiškiai rodo, koks svarbus jiems yra Bachmutas ir kaip svarbu jį išlaikyti. Juk 10 mėnesių jie negalėjo jo užimti ir neužėmė iki galo. Ir labai greitai jį prarasti būtų pažeminimo viršūnė“, – pabrėžė S.Čerevatas, kurį cituoja „Unian“.

Jis pridūrė, kad kartu su oro desantininkų daliniais Bachmute tebėra Rusijos okupacinių pajėgų pėstininkų daliniai. Taip pat ten dalyvauja ir kitų privačių grupių, kurios yra susijusios su Rusijos gynybos ministerija, atstovai ir iš nusikaltėlių užverbuotos šturmo kuopos „Storm Z“.

Kiek anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad du jos naikintuvai perėmė tris Didžiosios Britanijos karo lėktuvus, priartėjusius prie jos sienos virš Juodosios jūros.

„Užsienio kariniai lėktuvai“ apsisuko ir nutolo nuo Rusijos sienos po to, kai prie jų priartėjo Rusijos naikintuvai, sakoma ministerijos pareiškime.

Ji pridūrė: „Rusijos lėktuvai saugiai grįžo į savo aerodromą. Rusijos sienos pažeidimo nebuvo“.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija tai patvirtino, sakydama, kad RAF lėktuvas RC-135W Rivet Joint ir du jį lydintys lėktuvai Typhoon vykdė „įprastą operaciją tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros“.

„RAF ir Rusijos orlaiviai bei jų įgulos visą laiką veikė saugiai ir profesionaliai“, – sakė Gynybos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį kreipęsis į rusus po ginkluoto maišto, kuris sukrėtė jo ilgą valdymą, susitiko su saugumo pareigūnais, pranešė Kremlius.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad susitikime dalyvavo gynybos ministras Sergejus Šoigu, taip pat FSB saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas ir Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas.

Tai buvo pirmas kartas, kai S.Šoigu buvo matomas viešumoje po savaitgalį įvykusio maišto.

„Sukviečiau jus tam, kad padėkočiau už atliktą darbą ir aptartume šiuo metu susiklosčiusią situaciją, taip pat pakalbėtume apie užduotis, kurias turime spręsti išanalizavę šalyje vykusius įvykius“, – posėdžio pradžioje sakė V. Putinas, kurio komentarą transliavo televizija.

Po šio pareiškimo transliacija baigėsi.

Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, Rusijos lyderio kalba svarbi tik vienu aspektu.

„Šio vakaro Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba, nepaisant jo spaudos sekretoriaus dramatiško anonso, svarbi iš esmės tik vienu aspektu: „Wagner” grupuotės smogikai gali jungtis prie Rusijos kariuomenės, nutraukti savo veiklą ir grįžti namo arba išvykti į Baltarusiją. V.Putinas pabrėžė, kad laikysis šio pažado. Akivaizdu, kad Baltarusijos opcija skiriama tiems smogikams, kurie buvo agresyviausi maišto dalyviai, pridarė nusikaltimų ir / ar nori tęsti savo veiklą kartu su Jevgenijumi Prigožinu“, – feisbuke vėlų pirmadienio vakarą rašė L.Kasčiūnas.

J.Prigožinas anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Baltarusija suteikė jurisdikciją „Wagner” veikti jos (arba iš jos) teritorijos. Anot L.Kasčiūno, tikėtina, kad turima galvoje visų pirma operacijos Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Pirmadienio vakarą taip pat skelbta, kad pareiškimą paskelbs ir Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenkas. Vėliau pranešta, kad jo kalba perkeliama į antradienį.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

„Ji turėtų daugiau suteikti aiškumo, tačiau faktas, kad dalis agresyviausių „Wagner” smogikų / karo nusikaltėlių gali įsikurti kaimynėje Baltarusijoje yra grėsmė ir Lietuvos bei regiono valstybių nacionaliniam saugumui.

J.Prigožino smogikai, kurie galimai atsidurs Baltarusijoje, veiks kaip nevalstybinis veikėjas (non-state actor), tai yra jokiai valstybei formaliai nepavaldi organizacija po kuria galima slėpti ir valstybių nusikalstamus tikslus.

Lietuva šitam žaidimui nepasiduos: J.Prigožino smogikai yra / bus Baltarusijos teritorijoje ir dabar Minskas atsako už visus jų veiksmus tiek iš jos, tiek už jos teritorijos“, – feisbuke rašo NSGK pirmininkas.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimasis į šalies žmones sulaukė pirmųjų reakcijų.

Ukrainiečiai teigia, kad jis tik dar kartą parodė savo silpnumą, o analitikai svarsto, kokią žinią Kremliaus šeimininkas pasiuntė iššūkį jam metusiems „Wagner“ kovotojams.

V.Putinas penkių minučių kalboje sakė, kad „Wagnerio“ kovotojai gali užsiregistruoti gynybos ministerijoje, grįžti į šeimas arba persikelti į Baltarusiją.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas neslėpė ironijos, kad Kremliaus pūstas burbulas dėl epochinės kalbos, kuri lems Rusijos ateitį, subliuško.

„Abejonės galutinai išsklaidytos. Rusija laukia... naujo prezidento...“, – tviteryje parašė M.Podoliakas.

Buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Stanfordo profesorius Michaelas McFaulas teigia, kad V.Putinas savo kalba siekė suskaldyti „Wagner“ vienybę – sukiršinti kovotojus ir grupuotės lyderius.

„Panašu, kad V.Putinas vis dar nerimauja dėl Wagner samdinių, vis dar keliančių jam rūpesčių. Maldauja, kad pasitrauktų“, – teigė jis.

Tuo metu baltarusių demokratinė opozicija atkreipė dėmesį, kad Kremlius darkart parodė savo valdžią Baltarusijai.

„Neįtikėtina. Baltarusija naudojama kaip pavaldi teritorija. Putinas sprendžia, ką ten siųsti ar ne“, – pastebėjo baltarusių žurnalistė Hanna Liubiakova.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipimesi į Rusijos žmones tikino, kad maišto metu įžvelgė pilietinį solidarumą.

Pasak jo, per savaitgalio įvykius parodytas „vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios visuomenės konsolidavimas visais lygmenimis“. 

„Iš tikrųjų visa Rusijos visuomenė susivienijo“, – teigė V.Putinas, įtariamas karo nusikaltimais, vykdomais per Maskvos agresiją Ukrainoje. 

Per pastarąją savaitę Rusijos okupacinės pajėgos suintensyvino Ukrainos gynėjų pozicijų apšaudymą Kupjansko-Lymano kryptimi. Suintensyvėjo ir artilerijos, ir minosvaidžių apšaudymas.

Tai radijo „Svoboda“ eteryje pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas spaudai Ruslanas Muzyčiukas. Pasak jo, „nacionalgvardiečių“ pozicijos pradėtos apšaudyti daugiau nei dvigubai dažniau.

„Tuo pat metu gvardiečiai, kurie ten vykdo užduotis, ypač Serebriansko girininkijoje, laikosi užimtų pozicijų - net kai kur pavyko atremti ir susigrąžinti kai kurių anksčiau užimtų pozicijų kontrolę“, - pabrėžė jis.

Tuo pat metu R.Muzyčiukas sakė, kad Serebriansko girininkijoje veikia reguliarioji Rusijos Federacijos kariuomenė. Priešas naudoja artileriją ir tik po to bando pulti. 

„Anksčiau šioje kryptyje vyravo artilerijos ir minosvaidžių apšaudymas. Čia reguliarioji kariuomenė (RF) vykdė užduotis kitaip nei, pavyzdžiui, prieš mėnesį Bachmute, kur veikė PMC, kur veikė samdiniai ir, žinoma, kad reguliarioji kariuomenė taip nenaudoja gyvosios jėgos, kad žengtų į priekį. Priešingai - jie gana taupiai naudoja savo pajėgas. Jie naudoja artilerijos apšaudymą, kad pataikytų į mūsų gynėjų pozicijas, išstumtų juos ir tik po to bando vykdyti tam tikrus žygius. Jei imsime šių smūgių tikslą, tai yra tolesnis progresas, taip pat yra tam tikri geografiniai rajonai, vietos net ir šiame rajone, kurias naudinga užimti, nes jos toliau suteiks tam tikrą taktinį pranašumą“, - apibendrino nacionalinės gvardijos atstovas.

JAV pareigūnai patvirtino, kad Rusijos ir JAV diplomatai šeštadienį kalbėjosi tiesiogiai.

JAV pabrėžė Maskvai, kad Vašingtonas nedalyvauja kurstant įtampą tarp „Wagner“ ir Kremliaus, teigia pareigūnai, skelbia BBC.

„Savaitgalį įvyko atitinkami diplomatų pokalbiai“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby, nepatikslindamas, kokio lygio pokalbiai vyko.

Jis pridūrė, kad Vašingtonas įtampą su „Wagner“ laiko „vidiniais Rusijos reikalais“ ir nesiėmė jokios šalies pozicijos.

J.Bidenas tebėra sutelkęs dėmesį į paramą Ukrainai, o ne į kišimąsi į Rusijos reikalus, ir sekmadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tęsė J.Kirby.

„Mes nedalyvaujame ir neketiname dalyvauti, – sakė jis apie dabartinę padėtį Rusijoje. - Tai, su kuo esame susiję, yra parama Ukrainai“.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris sakė, kad bendravime dalyvavo JAV ambasadorius Rusijoje, taip pat „kitais lygiais čia, Vašingtone“.

Pasak jo, buvo išsiųstos dvi žinutės. Pirmoji buvo ta, kad JAV tikisi, jog Rusija apsaugos JAV diplomatinį personalą Maskvoje, o antroji – pabrėžti, kad „tai yra Rusijos vidaus reikalas, kuriame Jungtinės Valstijos nedalyvauja ir nedalyvaus“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėliau šį vakarą pasakys kalbą, pirmadienį pranešė Kremliaus atstovas spaudai.

„V.Putinas šį vakarą padarys keletą svarbių pareiškimų“, – per valstybinę televiziją „Zvezda news“ sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka „atsakys į visus klausimus“, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“, tuo akivaizdžiai užsimindama apie klausimus, kylančius dėl Minsko sudaryto susitarimo leisti „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui atvykti į Baltarusiją.  

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

„Daugybė klausimų, pasodintų istorijų, versijų ir prielaidų... Prezidentas viską ATSAKYS, Į VISKĄ ATSAKYS. Labai greitai!, – teigiama valstybinės žiniasklaidos priemonės „Belta“ paslaptingame „Telegram“ pranešime. - Sekite darbotvarkę!“

Vėliau patikslinta, kad į žurnalistų klausimus A.Lukašenka atsakys antradienį.

Anksčiau Kremlius tvirtino, kad J.Prigožinas sutiko išvykti iš Rusijos pagal Minsko sudarytą susitarimą, pagal kurį jis, kaip pranešama, galėtų išvykti į Baltarusiją ir jam nebūtų pateikti baudžiamieji kaltinimai dėl sukilimo. 

A.Lukašenka „ištiesė ranką“ ir pasiūlė rasti sprendimus, kaip teisėtai tęsti „Wagner“ grupės darbą, anksčiau sakė J.Prigožinas, atspindėdamas Minsko ir Kremliaus išsakytą liniją, kodėl žygis staiga baigėsi.

Baltarusijos pareigūnai anksčiau teigė negalintys patvirtinti, ar J.Prigožinas atvyko į šalį ir koks bus jo statusas Baltarusijoje.

Ukrainos gynybos viceministrė pirmadienį pareiškė, kad pagrindinė Rusijos motyvacija yra išlaikyti jau užgrobtas žemes. 

„Motyvacija „neprarasti“ užgrobtų žemių bus daug stipresnė nei motyvacija užgrobti daugiau žemių, – „Telegram“ žinutėje sakė gynybos viceministrė Hanna Maliar. – Jiems psichologiškai lengviau ištverti nesėkmingą puolimą nei užkariautų žemių praradimą. Tai juos nepataisomai demoralizuoja ir demotyvuoja“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

„Dabar Rusijos Federacijos užduotis – bet kokia kaina sustabdyti mūsų puolimą. Sprogdinant užtvankas, kasybos laukus, nuolatiniu apšaudymu, sabotažu, informacinėmis kampanijomis ir net branduoline retorika“, – tęsė ji.

H.Maliar pripažino, kad Ukrainos kariams, tęsiantiems puolimą, dabar sunkus metas. 

„Mūsų kariams dabar tikrai sunkus metas. Tai labai sunku. Tačiau jie juda į priekį. Stabiliai, – sakė ji. – Nes mes kariaujame teisingą karą. Ir tai yra mūsų stiprybė.“

Švedija pirmadienį paskelbė, kad įsipareigoja skirti papildomą 380 mln. kronų (32 mln. eurų) humanitarinę pagalbą Ukrainai vasaros metu.

Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ministras Johanas Forssellas spaudos konferencijoje sakė, kad po to, kai birželio pradžioje sugriauta Kachovkos užtvanka, o Ukraina pradėjo kontrpuolimą, „žinome, kad humanitarinės pagalbos poreikiai bus dideli“.

Vyriausybės teigimu, paketas bus skirtas patiems svarbiausiems poreikiams.

J.Forsellas teigė, kad tai apima maisto ir vandens tiekimą, sveikatos priežiūrą, išminavimą ir paramą nevyriausybinėms organizacijoms.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį Švedija pažadėjo skirti 1,9 mlrd. kronų (163 mln. eurų) humanitarinės pagalbos ir apie 17 mlrd. kronų (146 mln. eurų) karinės pagalbos.

„Šiais metais Ukraina yra svarbiausia pagalbos gavėja“, – sakė J.Forsellas ir pridūrė, kad taip bus dar kelerius metus.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė nusiuntusi du naikintuvus pasitikti dviejų britų orlaivių, kurie, jos teigimu, artėjo prie šalies sienos virš Juodosios jūros.

„Artėjant Rusijos naikintuvams, užsienio kariniai lėktuvai apsisuko ir nutolo nuo Rusijos sienos“, – sakoma ministerijos pranešime.

Plačiau skaitykite čia.

Kryme dega rusų sandėlis, „Telegram“ įrašu pranešė Ukrainos karininkas Anatolijus Štefanas, žinomas šaukiniu „Štirlicas“.

„Krymas. Okupantų sandėliai staiga užsidegė Tokarevo – Šubino rajone. Tai buvo stebuklas“, – rašo jis.

Ukrainos gynybos pajėgos sudavė naujus smūgius Rusijos pozicijoms netoli fronto linijos, teigiama pirmadienio vakaro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

„Gynybos pajėgų oro pajėgos per parą sudavė šešis smūgius teritorijose, kuriose buvo sutelktas priešo personalas“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Be to, Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai per dieną smogė vadavietei ir 10 priešo artilerijos padalinių, buvusių šaudymo pozicijose.

Tuo pat metu Rusijos okupantai per dieną surengė 36 oro smūgius į Ukrainos teritoriją ir 17 salvinės ugnies atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad dar per anksti „daryti galutinę išvadą“ dėl šio savaitgalio sukilimo Rusijoje poveikio, tačiau pažadėjo ir toliau glaudžiai koordinuoti veiksmus su sąjungininkais ir partneriais.

„Mes ir toliau vertinsime šio savaitgalio įvykių padarinius ir pasekmes Rusijai ir Ukrainai, tačiau dar per anksti daryti galutinę išvadą, kur tai nuves“, – pirmadienį kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J.Bidenas.

J.Bidenas sakė, kad labai svarbu, jog JAV, toliau stebėdamos padėtį, glaudžiai bendradarbiautų su sąjungininkais ir partneriais.

Jungtinės Valstijos jau antradienį planuoja paskelbti apie naują iki 500 mln. dolerių (458 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, parodydamos, kad JAV ryžtas padėti Ukrainai kovoti su Rusija nesumažėjo po savaitgalį įvykusio „Wagner“ bandymo sukilti, skelbia „The Guardian“.

Į karinės pagalbos paketą bus įtrauktos antžeminės transporto priemonės, sakė du JAV pareigūnai. Tikimasi, kad bus įtraukta 30 kovos mašinų „Bradley“ ir 25 šarvuoti transporteriai „Stryker“, sakė vienas iš šių asmenų.

Pasak pareigūnų, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, Ukraina gaus amunicijos didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), prieštankinių ginklų, įskaitant „Javelins“, ir amunicijos priešlėktuvinėms sistemoms „Patriot“ ir „Stinger“.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, atsiranda istorinė galimybė įsipareigoti pakviesti Ukrainą kuo greičiau prisijungti prie Aljanso, sako ukrainiečių pilietinė visuomenė.

Daugiau nei 70 analitinių centrų ir nevyriausybinių organizacijų pirmadienį išplatino bendrą pareiškimą, kuriame ragina NATO valstybes nares prisiimti šį politinį įsipareigojimą. 

„Esame tvirtai įsitikinę, kad toks įsipareigojimas bus veiksmingiausia priemonė siekiant nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, užkirsti kelią naujai agresijai, palaikyti Ukrainos demokratines permainas ir atstatyti Ukrainą pasitelkiant partnerystę su privačiomis įmonėmis NATO valstybėse narėse“, – teigiama jame.

Plačiau skaitykite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad JAV „neturi nieko bendra“ su šeštadienio įvykiais Rusijoje, kur „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas, kaip įtariama, kurstė ginkluotą sukilimą prieš Kremlių.

J.Bidenas sakė nurodęs nacionalinio saugumo komandai atidžiai stebėti šeštadienio įvykius Rusijoje, teikti jam ataskaitas „kas valandą“ ir pasirengti įvairiems scenarijams.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Jis taip pat sakė, kad savaitgalį kalbėjosi su pagrindiniais Jungtinių Valstijų sąjungininkais.

„Labai svarbu, kad mūsų atsakas būtų suderintas ir kad mes koordinuotai numatytume, ko turime tikėtis“, – sakė jis ir pridūrė, kad visos šalys sutarė, jog „turime užtikrinti, kad nesuteiktume Putinui jokios dingsties dėl to kaltinti Vakarus ar NATO“.

„Mes aiškiai pasakėme, kad nesame su tuo susiję. Neturėjome su tuo nieko bendra. Tai buvo kovos Rusijos sistemoje dalis“, – pridūrė jis.

Rusų pajėgos naktį nesėkmingai puolė keturiomis kryptimis. Iš viso fronte įvyko 35 mūšiai.

„Priešas ir toliau telkia pagrindines pastangas Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis – per parą įvyko daugiau kaip 35 koviniai susidūrimai“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.

Generalinio štabo duomenimis, priešas pradėjo nesėkmingas ofenzyvas Stelmachivkos kryptimi Kupjansko kryptimi. Be to, priešas vykdė oro smūgius Lymano kryptimi Bilohorivkos vietovėse Luhansko srityje, taip pat ginčytinose ir Razdolivkos vietovėse Donecko srityje.

Tuo tarpu Bachmuto kryptimi priešas vykdė nesėkmingus puolimus Bohdanivkos kryptimi. Priešas surengė antskrydžius netoli Soledaro ir Bila Horos, Donecko srityje. Taip pat Avdijivkos kryptimi okupantai vykdė nesėkmingas ofenzyvas Pervomaiskės kryptimi. Jie vykdė oro antskrydžius Avdijivkos ir Severnojės rajonuose.

Be to, Marjinkos kryptimi priešas vykdė puolimą netoli Marjinkos, bet nesėkmingai. Prie Krasnohorivkos buvo surengtas oro antskrydis.  Ukrainos gynybos pajėgų daliniai išlaisvino Ravnopolio kaimą Donecko srityje.

Tuo pat metu Zaporižios ir Chersono kryptimis priešas sutelkė pagrindines pastangas, kad neleistų ukrainiečių kariams žengti į priekį.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė Ukrainos karių pozicijas rytuose.

V.Zelenskis ir Ukrainos kariuomenės Sausumos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis atvyko į Chortycios operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės pozicijas.

O.Syrskis informavo šalies lyderį apie išsamią operatyvinę padėtį Bachmuto sektoriuje ir jos raidos perspektyvas.

Prezidentas padėkojo Ukrainos kariškiams už Ukrainos suvereniteto ir šeimų apsaugą bei įteikė kariams valstybinius apdovanojimus.

Ukrainos kariai toliau vykdo kontrpuolimo operacijas. Anksčiau pirmadienį pranešta apie 9 išlaisvintas gyvenvietes. 

Rusijos samdinių grupė „Wagner“ tęs operacijas Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, nepaisant savaitgalį samdinių boso surengto, bet galiausiai nutraukto, maišto, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Wagner“ grupės nariai „ten dirba instruktoriais. Šis darbas, žinoma, bus tęsiamas“, per interviu prokremliškai televizijai RT sakė S.Lavrovas ir pridūrė, kad maištas neturės įtakos Rusijos ryšiams su partneriais ir draugiškomis šalimis.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

S.Lavrovas tvirtino, kad Europa ir Prancūzija paliko abi Afrikos šalis, o šios savo ruožtu paprašė Rusijos ir „Wagner“ atsiųsti karinių instruktorių ir užtikrinti jų vadovų saugumą.

Vakarų valstybės mano, kad „Wagner“ grupė išnaudojama Rusijos įtakai užsienyje skatinti, ir kaltina ją kankinimais bei gamtos išteklių eksploatavimu.

Šis maištas buvo ilgą laiką besitęsiančių J.Prigožino nesutarimų su Rusijos kariuomenės vadovybe dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kulminacija.

J.Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J.Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.

Visgi, šeštadienio vakarą J.Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas. Kremlius šeštadienį pranešė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

S.Lavrovas taip pat sakė, kad „Wagner“ maištas nieko nepakeis Rusijos santykiuose su sąjungininkais.

„Prezidentas (Vladimiras) Putinas sulaukė daugybės skambučių (iš užsienio partnerių)... išreikšti savo paramą“, – sakė jis.

Paklaustas, ar dėl to gali būti kokių nors pokyčių Rusijos tarptautiniuose santykiuose, S.Lavrovas atsakė: „Su partneriais ir draugais – ne. Kalbant apie kitus, atvirai kalbant, man tai nerūpi. Santykiai tarp kolektyvinių Vakarų ir mūsų buvo sugriauti.“

Po susitarimų su Aliaksandru Lukašenka, kuris derėjosi su Jevgenijumi Prigožinu, Baltarusijoje pradėtos statyti stovyklos „Wagner“ kovotojams.

Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaidos priemonė „Viorstka“. 

Pasak laikraščio, pirmoji stovykla 8 tūkst. žmonių statoma Osipovičiuose, Mogiliovo srityje, už 200 km nuo sienos su Ukraina.

Pasak laikraščio šaltinio, darbininkams buvo pavesta labai greitai pastatyti 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto stovyklą.

„Užduotis (pastatyti stovyklą) turi būti įvykdyta iki rytojaus popietės“, – sakė šaltinis.

Regiono vadovybei artimas šaltinis patvirtino, kad valdžios institucijoms buvo pavesta pastatyti stovyklą regione.

Lenkija žada aprūpinti Ukrainos pareigūnus – Nacionalinę gvardiją, policiją ir Pasienio apsaugos tarnybą – tūkstančiais automatų ir milijonais šovinių.

Tai pirmadienį Žešuve per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vidaus reikalų ministru Ihoriu Klymenka pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Šiuo metu svarbiausias dalykas yra ginklai. Netrukus pradėsime tiekti ginklus Ukrainos nacionalinei gvardijai, Ukrainos policijos šturmo brigadoms ir Pasienio apsaugos tarnybai. Tai bus tūkstančiai automatų, milijonai šovinių, kurie leis Ukrainos gynėjams, Europos gynėjams, efektyviai kovoti“, – sakė M.Kaminskis.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Ginkluotas „Wagner“ sukilimas prieš Rusijos kariuomenę baigėsi mažiau nei per parą, tačiau sumaištis priešo gretose buvo netikėta dovana ir savalaikis impulsas Ukrainos kariams, sako ekspertai.

Plačiai paplito vaizdo įrašas, kuriame žinomas ukrainiečių pajėgų vadas šaukiniu „Madiar“ planšetinio kompiuterio ekrane stebi maišto vaizdus valgydamas gausybę spragėsių.

„IMAGO“/„Scanpix“/Maskvos Raudonoji aikštė

Socialinius tinklus užplūdo daugybė memų, kuriuose šaipomasi iš Rusijos lyderio Vladimiro Putino, o Ukrainos aukščiausioji vadovybė pareiškime po pareiškimo apibūdino neramumus kaip neabejotiną būsimo didesnio nestabilumo ženklą.

Staiga kilusi krizė baigėsi Minsko tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį J.Prigožinas sutiko būti išsiųstas į Baltarusiją. Tačiau, ukrainiečių akimis, žala buvo padaryta: V.Putinas, sutikęs su nuolaidomis kelios valandos po to, kai J. Prigožiną pavadino išdaviku, pasirodė silpnas ir desperatiškas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė, kad atakos prieš Nikopolį metu žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas.

„Po pietų rašistai iš sunkiosios artilerijos smogė Nikopoliui. Buvo smogta privačiai įmonei. Žuvo du darbuotojai – 51 metų moteris ir 50 metų vyras.

Dar vienas 49 metų vyras buvo sužeistas. Jį sužeidė minosvaidžio sprogmenys ir šrapnelis. Jis vidutinės būklės paguldytas į ligoninę.

Yra sugriovimų. Išpuolio padariniai tikslinami“, – informavo karinės administracijos vadovas.

Po šeštadienį Kopenhagoje įvykusio susitikimo, skirto pasirengti būsimam „taikos aukščiausiojo lygio susitikimui“ Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad pats aukščiausiojo lygio susitikimas gali įvykti iki metų pabaigos. 

Apie tai su anonimiškumo sąlyga pirmadienį žurnalistams sakė aukštas ES pareigūnas, kurio atstovai taip pat dalyvavo susitikime Kopenhagoje, praneša „Interfax-Ukraina“.

Susitikimas vyko patarėjų nacionalinio saugumo klausimais lygiu. Ukrainai atstovavo prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Kalbėdamas apie tai, kokioms šalims buvo atstovaujama, šaltinis sakė, kad susitikime dalyvavo G7 ir tokių „pagrindinių partnerių“ kaip Brazilija, Indija, Saudo Arabija, Pietų Afrika ir Turkija atstovai.

„Tęsime diskusijas šiuo formatu. Buvo pripažinta, kad bet koks taikus sprendimas turi būti ilgalaikis ir teisingas, pagrįstas Jungtinių Tautų principais – suverenitetu, teritoriniu vientisumu, teise pasirinkti savo ateitį“, – sakė šaltinis.

Jis taip pat sakė, kad susitikimo metu „buvo išsakytos skirtingos nuomonės dėl aukščiausiojo lygio susitikimo laiko“.

„Šalys, kurios nėra G7 narės, teigė, kad reikėtų daugiau dirbti, kad aukščiausiojo lygio susitikimas būtų surengtas metų pabaigoje“, – sakė jis.

Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“, kurios lyderis Jevgenijus Prigožinas savaitgalį sukėlė maištą, pagrindinė būstinė Sankt Peterburge pirmadienį pareiškė, kad dirba įprastu režimu.

„Nepaisant įvykių, centras toliau dirba įprastu režimu pagal Rusijos Federacijos įstatymus“, – sakoma grupės pagrindinės būstinės pareiškime.

Jame teigiama, kad „Wagner“ grupė dirba dėl Rusijos ateities, ir dėkoja savo rėmėjams.

Šis maištas buvo ilgą laiką besitęsiančių J.Prigožino nesutarimų su Rusijos kariuomenės vadovybe dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kulminacija.

„AP“/„Scanpix“/Bendrovės "Wagner" biuras Sankt Peterburge

J.Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J.Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.

Visgi, šeštadienio vakarą J.Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas. Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

„Wagner“ vadovo J.Prigožino niekas nematė nuo šeštadienio.

„Wagner“ grupė, kurios egzistavimą Maskva neigė iki pat puolimo Ukrainoje, sakė, kad ji „suteikė galimybių talentingiems žmonėms iš visos šalies save realizuoti“.

Ji teigė, kad ne tik šalies viduje gamino dronus, bet ir „rengė informacinius kovotojus ir kovojo su informaciniu karu“.

Žinoma, kad J.Prigožinas vadovavo liūdnai pagarsėjusiai „trolių fermai“ Sankt Peterburge.

Nepaisant to, kad V.Putinas „Wagner“ maištą pavadino išdavyste ir perspėjo nesukelti pilietinio karo, kai kuriose grupės būstinėse Rusijoje vis dar verbuojami kovotojai, pranešė Rusijos žiniasklaida

Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad Sibire esančiuose Novosibirske ir Tiumenėje „Wagner“ grupė atnaujino naujų samdinių paieškas. 

„Vyksta verbavimas“, – TASS citavo „Wagner“ darbuotoją Novosibirske.

Tačiau Valstybės Dūmoje – Rusijos žemuosiuose parlamento rūmuose – įstatymų leidėjai pareiškė, kad grupė nebegali verbuoti nuteistųjų.

J.Prigožinas užverbavo tūkstančius rusų kalinių kovoti Ukrainoje mainais už amnestiją, jei jie išgyvens.

„Buvo laikas, kai („Wagner“) galėjo priimti nuteistuosius ir pasirašyti su jais sutartį, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo aukšto rango įstatymų leidėją Pavelą Krašeninikovą. – Dabar įstatyme nustatyta kitokia tvarka, pagal kurią sutartys gali būti pasirašomos tik su Gynybos ministerija.“

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, jog išvadavo jau devintąją gyvenvietę – Rivnopilį. Pasak Karinių teisinių studijų centro vadovo Oleksandro Musienko, kuris kalbėjo su naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, Rivnopilio išvadavimas iš okupacinių pajėgų kontrolės rodo, kad Ukrainos gynėjai didina spaudimą ir aštrina kontrpuolimo veiksmus.

„Žinoma, mūšis dėl Rivnopilio truko kelias dienas. Tiesą sakant, jis vyksta nuo pat kontrpuolimo Berdiansko sektoriuje pradžios. Ir tai pagaliau yra mūsų gynybos pajėgų pasiekimas, su kuriuo galime jas pasveikinti“, – džiaugėsi O.Musienka.

Jis pažymėjo, kad Rusijos kariai, nesugebėję išlaikyti šio atramos taško, šiuo atveju faktiškai buvo priversti atsitraukti ir bėgti. Tai sudarė galimybę Ukrainos gynėjams tęsti puolimą.

„Noriu pažymėti, kad yra informacijos apie mūsų kariuomenės puolamuosius veiksmus kairiajame Chersono srities krante. Ir tai taip pat labai svarbu. Nes tokiu būdu gynybos pajėgos žengia į priekį keliomis kryptimis. O svarbiausia, kad jos naudoja flangus. Tai labai svarbu“, – aiškino karybos žinovas.

Pasak eksperto, tai atveria tolesnio judėjimo perspektyvas, nors, jo nuomone, neturėtume tikėtis, kad gyvenviečių išlaisvinimas vyks labai greitai, tačiau judėjimas flanguose šitiems procesams suteiks pagreičio.

O.Musienka pažymėjo, kad daug kas priklauso nuo to, kaip bus išnaudota situacija ir kaip vystysis puolamieji veiksmai visomis kryptimis: ypač Bachmuto flanguose ir kairiajame Chersono krante (potencialiai iš dešiniojo į kairįjį krantą).

„Tai sudrebins priešo gynybos liniją. Tačiau kol kas nėra tendencijos, kad priešas labai greitai atsitrauktų. Turime juos nustumti atgal kovodami. Tačiau gali būti, kad tai atsiras ateityje, jei ir toliau sėkmingai veiksime šiose vietovėse. Bet kol kas kovos tęsis“, – pridurė jis.

Karo su Rusijos okupantais Ukrainoje metu mažiausiai 17 amerikiečių pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ buvo apgadintos arba sunaikintos.

Ypač daug nuostolių patyrė ukrainiečių kariai, patekę į priešo minų lauką. Rusai įrodė, kad jie gali užminuoti kai kuriuos minų laukus, išvalytus vakarietiška technika, rašo „The New York Times“, remdamasis aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnu.

Šaltinis pridūrė, kad Ukrainos kariai, judėdami į priekį, kai kuriose fronto linijos vietose daro pauzes, kad nuspręstų, kokia išminavimo taktika ir metodai veikia geriausiai.

Kovo mėnesį Jungtinės Valstijos pristatė Ukrainai 113 kovos mašinų „Bradley“. Pasak pareigūno, mažiausiai 17 iš jų – daugiau kaip 15 proc. buvo apgadintos arba sunaikintos per mūšius.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi pirmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pabrėžė visokeriopą paramą po savaitgalį samdinių boso surengto, bet galiausiai nutraukto maišto, pranešė Kremlius.

„Irano prezidentas pabrėžė visokeriopą paramą Rusijos vadovybei dėl birželio 24-osios įvykių“, – sakė Kremlius.

Po V.Putino ir E.Raisi pokalbio telefonu Irano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Mohammadas Jamshidi tviteryje citavo Irano prezidentą, sakydamas, kad „Irano Islamo Respublika remia Rusijos suverenitetą“.

Pasak iraniečių pareigūno, „prezidentas Putinas paaiškino įvykius, susijusius su nepavykusiu maištu, ir tvirtino, kad tokie incidentai negali turėti įtakos Rusijos suverenitetui“.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani pirmadienį pakartojo, kad Iranas „neremia nė vienos karo Ukrainoje pusės“, o Jungtinės Valstijos kaltina Teheraną, kad jis tiekia Maskvai dronus ir padeda statyti gamyklą jiems gaminti, tačiau Teheranas tai neigia.

V.Putinui taip pat paskambino Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani, kuris išreiškė savo paramą, sakė Kremlius.

„AFP“/„Scanpix“/Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirodė Kremliaus vaizdo kreipimesi, kuriame kalbėjo pirmą kartą po savaitgalį samdinių boso surengto, bet galiausiai nutraukto, maišto.

V.Putinas kalbėjo jaunimo forume, pavadintame „Ateities inžinieriai“, ir pagyrė įmones už tai, kad, jo žodžiais, jos užtikrino stabilų šalies pramonės veikimą rimtų išorės iššūkių akivaizdoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Putino kreipimasis į tautą

Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pirmadienį, pirmą kartą kreipdamasis į ministrų kabinetą po šeštadienį įvykusio trumpo ginkluoto „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir jo samdinių maišto, pripažino, kad šalis susidūrė su „iššūkiu“ vidaus stabilumui.

„Šiomis dienomis šalis susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu, buvo bandoma destabilizuoti Rusijos vidaus padėtį“, – teigė M.Mišustinas per vaizdo susitikimą su ministrų kabineto nariais.

Premjeras pridūrė, kad vyriausybės nariai buvo „savo darbo vietose“, ir pagyrė juos už reakciją į grėsmę.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Michailas Mišustinas ir Vladimiras Putinas

„Vadovaujant prezidentui, jie veikė aiškiai, koordinuotai ir palaikė padėties stabilumą visais lygmenimis, kad situacija nepablogėtų ir apsaugotų piliečius nuo visų galimų grėsmių, kurios gali kilti“, – tvirtino jis.

„Turime veikti kartu, kaip viena komanda, ir išlaikyti visų pajėgų vienybę, susitelkę aplink prezidentą. Priimti gerai apgalvotus bendrus sprendimus, kad būtų veiksmingai įgyvendintos valstybės vadovo iškeltos užduotys“, – sakė ministras pirmininkas.

Dabartinius įvykius M.Mišustinas apibūdino kaip Rusiją, išgyvenančią lemtingą savo istorijos laikotarpį, susiduriančią su dideliais Vakarų šalių iššūkiais, kuriais siekiama pakenkti Rusijos gebėjimui eiti „savo keliu“.

„Šiandien Rusija išgyvena svarbų savo istorijos laikotarpį. Kaip pažymėjo prezidentas, praktiškai visa Vakarų karinė, ekonominė, informacinė mašina nukreipta prieš mus. Iš tikrųjų vyksta kova dėl teisės pasirinkti savo kelią, pagrįstą nacionaliniais interesais savo tautos labui“, – sakė vyriausybės vadovas.

Tam, kad Rusija nelaimėtų karo, tarptautiniai sąjungininkai visų pirma turėtų aprūpinti Ukrainą visais reikalingais ginklais ir sugriežtinti sankcijas valstybei agresorei, sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Kalbėdamas Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje, Dmytro Kuleba pažymėjo, kad perversmas Rusijoje aiškiai parodė šalies lyderio Vladimiro Putino režimo silpnumą ir įvardino tris Rusijos pralaimėjimo veiksnius.

Jo nuomone, tam, kad Ukraina laimėtų karą būtina jai toliau teikti karinę pagalbą, per sankcijas didinti spaudimą Rusijai, pademonstruoti tarptautinės bendruomenės ryžtą užtikrinti Rusijos pralaimėjimą kare prieš Ukrainą ir išlaikyti demokratinę tvarką.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Du įvykiai įrodė, kad Ukraina laimės. Berdianske ukrainiečių paaugliai Tigranas ir Mykyta paaukojo savo gyvybes, kad pasipriešintų okupacijai. Rusijoje tankai pajudėjo Maskvos link ir nesulaukė didelio pasipriešinimo. Užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje paraginau ES paspartinti Rusijos pralaimėjimą stiprinant paramą Ukrainai“, – tvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras.

D.Kuleba pažymėjo, kad šeštadienio vakarą matėme ne pabaigą, o tik lūžį dar viename V.Putino vertikalės naikinimo akte, nes „Rusija kasdien silpnėja“.

Pasak užsienio reikalų ministro, dabar svarbu aprūpinti Ukrainą reikiama ginkluote, ypač artilerijos sistemomis, raketomis, sugriežtinti tarptautines sankcijas branduolinės energetikos, skaitmeninių technologijų, deimantų pardavimo, jūrų logistikos ir finansų srityse,
neleisti Rusijai rengti raketų smūgių prieš Ukrainos miestus ir pasauliniu mastu uždrausti dvejopo naudojimo prekių tiekimą Rusijos raketų ir dronų pramonei.

Ministras taip pat paragino Jungtines Valstijas paspartinti Ukrainos pilotų ir technikų mokymo procesą ir aprūpinti Ukrainą vakarietiško tipo orlaiviais.

„Visi šie žingsniai kartu leis mums išlaisvinti visas Ukrainos teritorijas“.

Ukrainos kontrpuolimui įgaunant pagreitį ir šalies gynėjams siekiant žingsnis po žingsnio atkovoti rusų okupuotas teritorijas, šalies Gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pirmadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė išvadavo Rivnopilio gyvenvietę Donecko srityje.

„Gynybos pajėgos sugrąžino Rivnopilio kontrolę. Judėkime pirmyn“, – rašė ji.

Atskirame vaizdo įraše, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“, matyti Ukrainos 31-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai, pozuojantys su nacionaline vėliava priešais sugriautą medinį namą.

Vienas iš karių sakė, kad Rivnopilis buvo išvaduotas sekmadienį, kai Rusijos pajėgos pabėgo. „Judame į priekį“, – pridūrė jis.

Šį mėnesį prieš Rusijos karius, užėmusius maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos šalies pietuose ir rytuose, buvo pradėtas kontrpuolimas.

Visgi ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, jog, nepaisant to, kad Kyjivas pradėjo dislokuoti daugiau Vakarų tiekiamos ginkluotės ir tankų, pažanga nėra tokia sparti, kaip tikėtasi.

Tačiau į pietus nuo Didžiosios Novosilkos Donecko srityje, Mokri Jalo upės slėnyje, įvyko proveržis, o Rivnopilio susigrąžinimas būtų šio sėkmingo žygio tęsinys.

Rusijos pajėgos patvirtino, kad birželio 16 dieną, praėjus dviem savaitėms nuo oficialios Ukrainos kontrpuolimo pradžios, dėl šios gyvenvietės vyko kovos.

Anksčiau, apibendrindama praėjusios savaitės kovas, H.Maliar sakė, kad buvo išlaisvinta dar 17 kv. km, tad bendras išlaisvintų žemių plotas išaugo iki 130 kvadratinių kilometrų.

Didžiausia atgautos teritorijos dalis yra į pietus nuo Vuhledaro, įskaitant Rivnopilį.

Tačiau Ukraina taip pat pradėjo operacijas, artėdama link Tokmako Zaporižios regione, ir stumiasi tolyn į šiaurę Donecko srityje, siekdama apsaugoti flangus aplink Bachmutą.

Vokietija pasisakė prieš Europos Komisijos planą perduoti Ukrainai pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, sakydama, kad skubotas žingsnis gali sukelti teisinę ar finansinę riziką, remdamasis šaltiniais Vokietijos vyriausybėje pranešė leidinys „Financial Times“.

Anksčiau skelbta, kad Europos Komisija rengia planą, pagal kurį būtų galima surinkti milijardus eurų reikalaujant, kad finansų įstaigos, turinčios įšaldytą Rusijos turtą, pervestų dalį savo pelno Ukrainai atkurti.

Tačiau Europos centriniam bankui išreiškus susirūpinimą, Berlynas ir kitos sostinės paragino dar kartą apsvarstyti šias idėjas.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad Maskva „turės sumokėti už Ukrainai padarytą žalą“, ir pabrėžė, kad Vokietija daro viską, ką gali, kad surastų ir įšaldytų Rusijos asmenų ir bendrovių, kuriems taikomos sankcijos, turtą. 

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

Tačiau, pasak jo, idėja panaudoti Rusijos lėšas Ukrainai atkurti kelia „sudėtingų finansinių ir teisinių klausimų“.

Kitas pareigūnas paaiškino, kad jei Europos Sąjunga paims pinigus iš Rusijos centrinio banko arba gaus pajamų iš lėšų investavimo, tai sukurs precedentą kitiems reiškiniams, pavyzdžiui, Lenkijos reikalavimui gauti kompensaciją iš Berlyno už Antrojo pasaulinio karo metu patirtus nuostolius.

Pasak kito pareigūno, Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas išnagrinėjo ES pasiūlymus konfiskuoti Rusijos centrinio banko turtą ir padarė išvadą, kad jie yra teisiškai neįgyvendinami. 

Su diskusijomis susipažinę šaltiniai teigė, kad trečiadienį vykusiame susitikime su Europos Komisijos nariais keli diplomatai ragino elgtis atsargiai, sakydami, kad prieš pateikiant oficialų pasiūlymą reikia atsakyti į svarbius klausimus.

Nuo tada, kai ES ir sąjungininkai po invazijos į Ukrainą įšaldė šimtus milijardų eurų vertės Rusijos centrinio banko turto, pareigūnai diskutuoja, kaip dalį šių pinigų panaudoti šaliai atkurti.

ES pareigūnai atsisakė visiško turto konfiskavimo idėjos ir vietoj to ieško būdų, kaip gauti tam tikrų pajamų Kyjivui. 

Viena iš galimybių – reikalauti, kad vertybinių popierių depozitoriumai iš pelno, gauto reinvestavus pajamas iš šio turto, mokėtų viršpelnio įmokas.

Pirmadienį Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė padidinti bendrą Europos taikos priemonių fondo finansinę viršutinę ribą 3,5 mlrd. eurų – iki 12 mlrd. eurų, pranešama EVT interneto svetainėje.

Pasak Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio, tai jau antrasis Europos taikos fondo finansavimo padidinimas nuo jo įsteigimo 2021 m.

„Per mažiau nei dvejus metus fondas įrodė savo veiksmingumą. Jis visiškai pakeitė tai, kaip remiame savo partnerius gynybos srityje“, – pridūrė jis.

Europos taikos fondas įsteigtas 2021 m. kovo mėn. siekiant finansuoti visus bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmus, susijusius su kariniais ir gynybos klausimais, kad būtų užkirstas kelias konfliktams, išsaugota taika ir sustiprintas tarptautinis saugumas bei stabilumas. Visų pirma Europos taikos fondas leidžia ES finansuoti veiksmus, kuriais siekiama stiprinti ES nepriklausančių šalių, taip pat regioninių ir tarptautinių organizacijų gebėjimus kariniais ir gynybos klausimais.

Šiuo metu nėra informacijos, kad privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai persigrupuoja ir persikelia į Baltarusiją, teletilto eteryje pažymėjo Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Kalbant apie Baltarusiją, palaukime. Šiuo metu nėra jokios informacijos, kad „Wagner“ sistemingai persigrupuoja ir persikelia į Baltarusiją. Tai politiniai pareiškimai“, – sakė jis.

Jo nuomone, Baltarusijos režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka sėkmingai pasinaudojo situacija savo naudai, „pakėlė savo statymus ir pagerino savo padėtį“.

A.Jusovas pažymėjo, kad Jevgenijus Prigožinas nepasiekė Maskvos, nes vienu metu vyksta vieši ir privatūs procesai.

„Deklaruoti tikslai ir tikrieji tikslai galėjo skirtis. Paskelbti susitarimai ir rezultatas galėjo skirtis. Stebėkime tolesnius žingsnius ir tada bus aiškiau, kam tai iš tikrųjų buvo naudinga“, – pridūrė Ukrainos žvalgybos atstovas.

Danijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad prasidėjo ukrainiečių pilotų apmokymas naudotis naikintuvais F-16 ir kad šios Skandinavijos šalies jau seniai turimų amerikietiškų naikintuvų eksploatavimo pabaiga buvo paankstinta dvejais metais.

Juos pakeisiantys naikintuvai F-35 bus eksploatuojami nuo 2025 metų, sakė Danijos gynybos ministro pareigas laikinai einantis Troelsas Lundas Poulsenas. Iš pradžių pakeitimas planuotas 2027-aisiais.

Pasak T.Lundo Poulseno, NATO narė Danija pradėjo ukrainiečių pilotų mokymą. „Taip pat svarstysime, ar turėtume konkrečiai padovanoti Ukrainai danų [turimų] naikintuvų F-16 ir kiek jų turėtų būti“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainiečių pilotas

Ukrainiečių pilotai turi praeiti nuo pusmečio iki aštuonių mėnesių trukmės mokymus, kol galės būti dovanojami danų turimi F-16, šalies transliuotojui DR sakė T.Lundas Poulsenas.

„Tai nereiškia, kad negalima priimti sprendimo iš anksto. Tačiau [lėktuvai F-16] bus Danijoje iki 2024-ųjų“, – sakė T.Lundas Poulsenas.

Danija yra užsakiusi 27 naikintuvus F-35A. Jie pakeis daugiau kaip 40 metų senumo F-16, kurių eksploatuojamų Danija turi 30. Perėjimas prie naikintuvų F-35A vyks nuo 2023 metų pabaigos iki 2025 metų pabaigos.

Su 2022-ųjų vasarį pradėta didelio masto Rusijos invazija kovojanti Ukraina jau seniai prašo Vakarų naikintuvų. Iš pradžių JAV ir kitos NATO šalys nenorėjo jų skirti, bet neseniai sutiko leisti ukrainiečių pilotams mokytis naudotis F-16, nors kol kas niekas dar neįsipareigojo perduoti Kyjivui kokių nors lėktuvų.

Karybos ekspertas Olehas Ždanovas pakomentavo bandymą įvykdyti karinį perversmą Rusijoje.

„Manau, kad niekas neleis J.Prigožinui išvežti 1 700 vienetų įrangos į Baltarusiją. Tik pagalvokite, kiek ginklų jis išvežė iš fronto Ukrainos kontrpuolimo fone, t.y. mums bus lengviau kovoti, okupantų pozicijos susilpnėjo. O Rusijos specialiosios pajėgos dabar atvyks į „Wagner“ lauko stovyklas ir išveš ginklus. Putinas ir Rusijos imperija tokių dalykų neatleidžia – jie keršys ir baisiai keršys“, – sakė O.Ždanovas.

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sutiko išvykti iš Rusijos į Baltarusiją, šeštadienį pranešė Kremlius, sudarydamas susitarimą, kuriam, kaip skelbiama, tarpininkavo autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir kuris užbaigė trumpalaikį sukilimą.

Tačiau, pasak tremtyje gyvenančios Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyresniojo patarėjo Franako Viačorkos, Baltarusijos žmonės jo nepriims.

„Jis nelaiko [Baltarusijos] nepriklausoma tauta, todėl manau, kad Baltarusijos kariuomenė ir Baltarusijos visuomenė jo nepriims“, – CNN teigė F.Viačorka.

Asmeninio archyvo nuotr./Franakas Viačorka

Baltarusiai nori taikos, prekybos ir ekonominio klestėjimo, o J.Prigožinas tik „nori karo, karo, karo – visą laiką tik karo“, sakė S.Cichanouskajos patarėjas.

„Taigi, nemanau, kad jam tai bus patogus prieglobstis, ir nemanau, kad jis ilgai pasiliks Baltarusijoje. Tikiuosi, kad taip ir bus, o mes turėtume padaryti viską, kad kuo greičiau juo atsikratytume.“

Dabartinė J.Prigožino buvimo vieta nežinoma, o jis pats kol kas nekomentuoja tariamo susitarimo išsiųsti jį į Baltarusiją, vieną iš nedaugelio Rusijos sąjungininkių Maskvos kare su Ukraina.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šeštadienį tvirtino, kad A.Lukašenka asmeniškai pažinojo J.Prigožiną apie 20 metų.

„Ir tai buvo jo asmeninis pasiūlymas, kuris buvo suderintas su prezidentu Vladimiru Putinu. Esame dėkingi Baltarusijos prezidentui už šias pastangas“, – sakė D.Peskovas.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius gyrė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „tvirtą poziciją“, padėjusią nutraukti trumpą sukilimą, kuriam vadovavo privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas.

Pripažindamas, kad prie to prisidėjo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Serbijos prezidentas interviu privačiam Serbijos televizijos kanalui „Pink“ sakė, kad būtent V.Putinas buvo tas, „kuris viską padarė“, ir apibūdino Rusijos prezidento veiksmus kaip „aštrius ir ryžtingus“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius

A.Vučičius taip pat kritikavo „Wagner“ grupės veiksmus kaip „dūrį į nugarą“ savo šaliai ir sakė, kad buvo padaryta klaida, jog Rusija suteikė šiai grupei „didžiulę galią“.

„Jie manė, kad gali išsisukti nuo atsakomybės. Jie tikėjo, kad V.Putinas nesikiš, o [Putinas] asmeniškai savo pareiškimu ir tvirta pozicija tai sustabdė“, – negailėjo liaupsių Serbijos lyderis.

„Dabar Putinui tenka labai sunki užduotis – pakelti kariuomenės motyvaciją ir atgauti pasitikėjimą tarp „Wagner“ karių. Ir visa tai nebus lengva“, – pridūrė A.Vučičius.

Remiantis Didžiosios Britanijos vyriausybės vidaus vertinimais, Jungtinė Karalystė turėtų ruoštis netikėto Rusijos Federacijos žlugimo scenarijui, kad tokie įvykiai nenustebintų Londono, pranešė leidinys „The Times“.

„Nuo pat plataus masto karo pradžios Londonas spėliojo, kad jis gali baigtis nestabilumu Rusijos viduje. Tačiau įvykių tempas nuo tada, kai Jevgenijus Prigožinas paskelbė apie savo „žygį į Maskvą“, paskatino diplomatus skubiai parengti veiksmų planą įvairiems scenarijams. Turime palaukti ir pažiūrėti, kas bus toliau. Tai gali būti tik pirmasis kažko naujo skyrius“, – leidiniui sakė šaltinis. 

Jungtinės Karalystės vyriausiasis iždo sekretorius Johnas Glenas pažymėjo, kad įvykiai Rusijoje yra „jos vidaus reikalas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kovotojai traukiasi iš Rostovo prie Dono

Tuo tarpu buvęs Didžiosios Britanijos karinis atašė Maskvoje Johnas Foremanas teigė, kad sėkmingas J.Prigožino valdžios užgrobimas būtų „blogiausias scenarijus“ ir kad nereikėtų turėti iliuzijų, jog jis yra liberalesnis, taikus demokratas, nes „jis yra fašistas“. 

J.Formanas užsiminė, kad penktadienio ir šeštadienio įvykių tempas nustebino Vakarų diplomatus.

„Manėme, kad viskas vyks palaipsniui. Apie netikėtą „žygį į Maskvą“ nebuvo nė kalbos“, – sakė jis. 

Buvęs gynybos ministerijos atstovas spaudai lordas Ričardas Hertmonsas išreiškė nuomonę, kad Vladimiras Putinas, nepaisant perversmo smūgio jo autoritetui, tebėra pavojingas priešininkas, o Vakarai rizikuoja nuvertinti Rusiją. 

Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Roderickas Lyne'as tvirtino, kad po perversmo V.Putino galimybės likti Rusijos valdovu iki gyvos galvos yra mažiau tikėtinos, tačiau „dabar jis vis dar eina pareigas“. 

Rusijoje nutrauktas privačios samdinių grupuotės „Wagner“ maištas rodo, kad Maskva, pradėdama karą prieš Ukrainą, padarė strateginę klaidą, pirmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Savaitgalio įvykiai yra Rusijos vidaus reikalas ir dar vienas įrodymas, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas padarė didelę strateginę klaidą, neteisėtai aneksuodamas Krymą ir pradėdamas karą prieš Ukrainą“, – sakė jis žurnalistams viešėdamas Lietuvos sostinėje Vilniuje.

„Rusijai tęsiant puolimą, dar svarbiau toliau remti Ukrainą“, – pridūrė jis.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Tyrimas Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino atžvilgiu dėl ginkluoto maišto organizavimo pirmadienio rytą nebuvo nutrauktas, pranešė rusų naujienų agentūros.

„Baudžiamoji byla Prigožinui nebuvo nutraukta“, – trys pagrindinės Rusijos naujienų agentūros citavo šaltinį prokuratūroje.

Baudžiamoji byla dėl raginimų dalyvauti ginkluotame maište buvo iškelta vėlai penktadienį, J.Prigožinui apkaltinus Rusijos kariuomenę dėl „Wagner“ pozicijų apšaudymo ir paskelbus „teisingumo žygį“ prieš Rusijos gynybos ministerijos vadovybę.

„Scanpix“/ZUMA Press nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Šeštadienį vakare Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad baudžiamoji byla J.Prigožino atžvilgiu bus nutraukta, o pats J.Prigožinas pasitrauks į Baltarusiją.

D.Peskovo teigimu, maište dalyvavę samdiniai, atsižvelgiant į jų nuopelnus mūšio lauke, nebus persekiojami, o dalis kovotojų, kurie nebuvo prisijungę prie J.Prigožino kolonos, žygiavusios į Maskvą, pasirašys kontraktus su Gynybos ministerija.

Apie J.Prigožino dabartinę buvimo vietą nieko nežinoma. 

Rusija, siekianti pasistatyti naują ambasadą netoli Australijos parlamento, pirmadienį patyrė teisinę nesėkmę – aukštesnysis teismas parėmė vyriausybės pastangas perimti tą sklypą.

Australija Rusijai ambasados Kanberoje neleido statyti žvalgybos agentūroms įspėjus, kad ja gali būti naudojamasi kaip baze parlamentarams šnipinėti.

Praėjusią savaitę Rusija, siekdama išlaikyti sklypą, pateikė paskutinės minutės prašymą dėl uždraudimo jį perimti ir kaip skvoterį pasiuntė ten vieną paslaptingą diplomatą.

Tačiau Australijos aukštesnysis teismas pirmadienį ryte nusprendė, kad Rusija turi palikti minimą sklypą, bent jau kol byla bus sugrąžinta teismui išklausyti detalesnių teisinių argumentų.

Netrukus po teismo sprendimo minėtas diplomatas buvo pastebėtas paliekantis tą sklypą ir išvažiuojantis diplomatine transporto priemone.

„Teismas aiškiai pasakė, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo rusų buvimui šioje vietoje tęstis“, – reporteriams sakė Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is.

„AP“/„Scanpix“/Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is

„Tikimės, kad Rusijos Federacija veiks pagal teismo sprendimą“, – pridūrė jis.

2008 metais Rusija įgijo sklypo nuomos teisę, o 2011 metais gavo leidimą ten statyti naują ambasadą.

Tačiau praėjusią savaitę Australijos vyriausybė paskelbė, kad nutraukia nuomos sutartį.

Australijos parlamentas priėmė specialius įstatymus, kuriais siekiama neleisti tame sklype pastatyti Rusijos ambasadą. Sklypas yra už maždaug 400 m nuo parlamento teritorijos.

„Vyriausybė gavo labai aiškų patarimą dėl saugumo, susijusį naujo Rusijos [objekto] buvimo taip arti parlamento rūmų keliama rizika, – sakė A. Albanese'is. – Skubiai veikiame, kad ši nuomojama vieta netaptų oficialiu diplomatiniu [objektu].“

Ministras pirmininkas pirmadienį taip pat paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, apimantį 28 šarvuočius M113 ir kažkiek 105 mm haubicų sviedinių.

„Remiame tarptautines pastangas užtikrinti, kad [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino agresija žlugtų ir kad triumfuotų Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas“, – sakė A.Albanese'is.

Paketas neapima Ukrainos prašytų patrulinių automobilių „Hawkei“ ir papildomų šarvuočių „Bushmaster“.

Po nepavykusio privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino perversmo sukilime dalyvavę kariai perkeliami į Rytų Ukrainą, teletilto eteryje pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

„Iš to, ką matome, suintensyvėjus įvykiams, politinei krizei Rusijos Federacijoje, jie surinko karius iš rytų ir bandė juos perkelti į Maskvos regioną“, – aiškino ji.

Pasak viceministrės, kadangi įvykiai ten greitai išsikvėpė, jie šias pajėgas grąžina į rytus.

„Taip yra iš faktų, kuriuos matome“, – pridūrė H.Maliar.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Nutrauktas „Wagner“ maištas rodo, kad Maskvos karas Ukrainoje ardo Rusijos galią, o nestabilumas šioje branduolinį ginklą turinčioje šalyje nėra geras dalykas, pirmadienį sakė Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Tačiau jis įspėjo, kad nestabilumas Rusijoje yra pavojingas ir į jį reikia atsižvelgti artimiausiomis dienomis ir savaitėmis.

„Tai, kas vyksta Rusijoje, svarbu suprasti, kad tai skaldo Rusijos karinę galią ir daro poveikį jos politinei sistemai. Ir tikrai nėra gerai matyti, kad tokia branduolinė galybė kaip Rusija pereina į politinio nestabilumo etapą“, – sakė jis, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų aukščiausiojo lygio susitikimą Liuksemburge.

„Svarbiausia išvada – tai Putino pradėtas karas prieš Ukrainą ir monstras, kurį Putinas sukūrė su „Wagner“, monstras kovoja, monstras veikia prieš savo kūrėją. Politinė sistema ji rodo savo trapumą, o karinė galia skilinėja“, – pridūrė jis.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad šis maištas Rusijai yra vidaus reikalas, ir tvirtino, jog svarbiausia yra remti Ukrainą, kad ji galėtų atkovoti savo teritorijas.

Atšauktas maištas Rusijoje bus svarbiausias Liuksemburge vyksiančio ministrų aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės klausimas, kurio metu tikimasi patvirtinti pažadą skirti daugiau lėšų Ukrainos kariniam variantui.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

Rusijos sostinė pirmadienį panaikino savaitgalį įvestą antiteroristinį saugumo režimą, kai maištaujantys „Wagner“ samdiniai grasino šturmuoti miestą.

Miesto meras Sergejus Sobianinas apie šį sprendimą paskelbė savo „Telegram“ paskyroje ir padėkojo maskviečiams už, jo žodžiais, ramybę ir supratimą per krizę.

Palei pietinę fronto liniją Ukraina iš Rusijos pajėgų atkovojo papildomą teritoriją, tačiau padėtis mūšio lauke per pastarąją savaitę mažai pasikeitė, pirmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Nuo Ukrainos puolamųjų veiksmų pradžios Ukrainos pajėgos išlaisvino apie 130 kv. km teritorijos šalies pietuose, pažymėjo H.Maliar. Prieš savaitę Gynybos viceministrė tvirtino, kad per ankstesnes dvi savaites buvo atkovota 113 kv. km.

„Per pastarąją savaitę padėtis pietuose smarkiai nepasikeitė“, – sakė H.Maliar.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ji pridūrė, kad per praėjusią savaitę rytinėje fronto linijos dalyje, kuri apima Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptis, įvyko apie 250 susirėmimų.

„Ten vis dar vyksta smarkūs mūšiai“, – pridūrė ji.

H.Maliar teigimu, Ukraina praėjusios savaitės pabaigoje pradėjo kontrpuolimo veiksmus rytuose, atkovodama po 1-2 kilometrus Bachmuto, Jahidnės, Orichovo-Vasylivkos, Bohdanivkos, Jahidnės, Kliščiivkos ir Kurdiumivkos vietovėse.

Sekmadienį Ukrainos rytų karinė vadovybė pranešė, kad Kyjivas per praėjusią dieną pasistūmėjo nuo 600 iki 1 000 m ties Bachmutu – miestu, kurį gegužės mėn. po kelis mėnesius trukusių kovų užėmė Rusijos samdinių pajėgos „Wagner“.

Tuo tarpu Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA, remdamasi Rusijos ginkluotųjų pajėgų Pietų grupuotės kariškiais, pranešė, kad Ukrainos pajėgos nevykdo puolamųjų operacijų Artiomovsko – sovietmečiu Rusijos naudoto Bachmuto pavadinimo – teritorijoje.

Praėjusią naktį rusai surengė dar vieną raketų ir oro smūgių ataką prieš Ukrainą, pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad sekmadienį Rusija surengė raketų ataką Ukrainos teritorijoje, panaudodama šešias priešlėktuvines valdomas raketas S-300 prieš civilinius taikinius Zaporižios srityje. Be to, užpuolikai surengė 33 oro smūgius, taip pat daugiau kaip 45 pažangių raketų paleidimo sistemų atakas.

„Per rusų atakas nukentėjo civilių gyventojų, padaryta žalos gyvenamiesiems namams, verslo ir administraciniams pastatams bei privačioms transporto priemonėms“, – nurodė Generalinis štabas.

Pietų operatyvinės vadovybės Jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk teletilto eteryje pranešė, kad Rusijos kariai naktį apšaudė Chersono sritį uždraustais padegamaisiais sviediniais.

„Naktį priešas apšaudė Chersono sritį draudžiamais padegamaisiais užtaisais, sukeldamas galingus gaisrus“, – tvirtino N.Humeniuk.

Raketų ir oro smūgių šalyje tikimybė išlieka labai didelė, pažymima pranešime.

Rusijos pajėgos, anot Generalinio štabo, daugiausia dėmesio skiria Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptims, tačiau bandymai pulti buvo nesėkmingi. Nurodoma, kad per praėjusią parą šiuose fronto ruožuose įvyko 36 koviniai susirėmimai.

Generalinis štabas taip pat nurodė, kad per pastarąsias 24 valandas Ukrainos oro pajėgos aštuonis kartus smogė iš oro priešo karių susitelkimo vietoms.

Štabo duomenimis, Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktį sunaikino dvi priešo sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir septynis bepiločius atakos orlaivius „Shahed“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos generalinio štabo duomenys

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įprastinėje karo apžvalgoje pažymėjo, kad, vykdydama platesnio masto kontrpuolimą, Ukraina įgavo pagreitį puolimuose aplink Bachmutą Donecko srityje.

Per kelių brigadų operaciją Ukrainos pajėgos padarė pažangą šiauriniame ir pietiniame miesto flanguose, pažymėjo britų žvalgyba.

Maža įrodymų, kad Rusija turi kokių nors reikšmingų sausumos pajėgų operacinio lygio rezervų, kuriuos galėtų panaudoti kovai su daugialypėmis grėsmėmis, su kuriomis ji dabar susiduria labai atskirtuose sektoriuose nuo Bachmuto iki rytinio Dniepro upės kranto, esančio už daugiau kaip 200 km.

Rusijos pareigūnai sekmadienį nurodė, kad privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ maišto šalyje metu buvo apgadinta namų ir kelių. 

„Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino, kuris penktadienį pažadėjo nuversti Rusijos kariuomenės vadovybę, ginkluotas sukilimas sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Rusijoje.

Savaitgalį J.Prigožinas įsakė savo pajėgoms užimti svarbų karinį štabą Rusijos pietuose, Rostove prie Dono, ir pradėti žygį į Maskvą, o po susitarimo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka netikėtai liepė savo samdiniams apsisukti.

Sekmadienį pietinio Voronežo regiono pareigūnas Maksimas Jancovas pranešė, kad Jelizavetovkos kaime per susišaudymą, kuriame dalyvavo „Wagner“ pajėgos, buvo apgadinta 19 namų.

Rostove prie Dono tankų vėžės sugadino apie 10 000 kvadratinių metrų gatvių, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė meras Aleksejus Logvinenka.

Voronežo valdžia savaitgalį pranešė apie didžiulį gaisrą naftos bazėje, kuris, tikėtina, kilo dėl „Wagner“ maišto. Gubernatorius Aleksandras Gusevas sekmadienį išplatintame pranešime apie gaisro pasekmes neužsiminė. 

Rusijos valdžios institucijos nepranešė apie jokias aukas, nors „Wagner“ pareiškė, kad numušė kelis orlaivius.

Šis maištas buvo ilgą laiką besitęsiančių J.Prigožino nesutarimų su Rusijos kariuomenės vadovybe dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kulminacija.

Rusijos valstybinė televizija pirmadienį parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip gynybos ministras Sergejus Šoigu, pirmą kartą viešai pasirodęs po nepavykusio „Wagner“ pajėgų maišto, apžiūri Rusijos karius.

Kaip matyti iš transliuotojo parodytų vaizdų, S.Šoigu, kuris buvo aršiai kritikuojamas samdinių bendrovės vadovo Jevgenijaus Prigožino, nuvyko į vieną Rusijos pajėgų Ukrainoje vadavietę ir ten susitiko su vieno iš dalinių vadu.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Britų „The Telegraph“ praneša, kad remiantis šaltiniais šalies saugumo tarnybose, rusų žvalgyba grasino nuskriausti „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino šeimą. Tai esą įvyko prieš jam atšaukiant savo „žygį į Maskvą“. 

Taip pat teigiama, kad J.Prigožinas Rusijoje turėjo ne 25 tūkst. savo karių, o tik 8 tūkst. ir galėjo pralaimėti, jei būtų bandęs pulti Rusijos sostinę. 

Leidinio duomenimis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebandys integruoti „Wagner“ karių į reguliariąsias šalies kariuomenės pajėgas.

Per pastarąją parą ukrainiečiai nukovė 950 rusų karių, skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Jame nurodoma, kad nuo karo pradžios jau nukauta 225 580 rusų karių.

Didžioji Britanija ir kitos sąjungininkės, siekdamos padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją, per pastaruosius metus apmokė daugiau kaip 17 000 Ukrainos kariuomenės naujokų, pirmadienį paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Naujokai išėjo sunkią penkių savaičių programą ir ji, pasak ministerijos, juos iš civilių pavertė kariais.

Britanija ir devynios partnerės – Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Suomija, Švedija, Danija, Lietuva ir Nyderlandai – iniciatyvą naujiems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų savanoriams pradėjo pernai birželį.

Pagal JK vadovaujamą programą, pramintą „Operacija „Interflex“, apmokomi naujokai, anksčiau turėję labai nedidelę karinę patirtį arba jos neturėję išvis. Per apmokymus jie įgijo įvairių įgūdžių, pavyzdžiui, išmoko elgtis su ginklais, mūšio lauke suteikti pirmąją pagalbą, išmoko patruliavimo taktikos.

Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as pažymėjo į šalį atvykusių ukrainiečių naujokų iš įvairiausių visuomenės grupių ryžtą ir atsparumą.

„JK ir mūsų tarptautiniai partneriai toliau tiek, kiek reikės, teiks šią gyvybiškai svarbią paramą, padėdami Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos“, – pridūrė jis.

Iš pradžių Britanija siūlė apmokyti iki 10 000 ukrainiečių karių pagal JK bazinę karių rengimo programą.

Vėliau inciatyva buvo išplėsta, planuojama iki 2024 metų apmokyti apie 30 000 naujokų, nurodo britų Gynybos ministerija.

Jos teigimu, žvalgybinė informacija rodo, kad ši programa reikšmingai padidino Ukrainos kovinį veiksmingumą.

Ukrainoje pirmadienio naktį daug kur buvo paskelbtas oro pavojus, šalies pietvakariuose esančioje Odesoje griaudėjo garsūs sprogimai.

Ukrainos kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad rusai atakavo Odesos sritį, kur veikė oro gynybos sistemos, taip pat ir virš paties miesto.

Odesos rajono administracija nurodė, kad rusai atakuoja sritį dronais ir raketomis. Gyventojai socialiniuose tinkluose rašė girdintys sprogimus.

Oro pavojus taip pat buvo paskelbtas Kyjivo, Čerkasų, Poltavos, Kirovohrado, Charkivo, Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse.

Birželio 25 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose. Tuo metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu „Fox News“ pareiškė, kad pagrindinis kontrpuolimo puolimas dar neprasidėjo.

„Neatrodo, kad birželio 23-24 d. „Wagner“ ginkluotas sukilimas turėtų esminės įtakos Rusijos pajėgų gebėjimui vykdyti puolamąsias ir gynybines operacijas Ukrainoje. Ir Rusijos, ir Ukrainos informaciniai šaltiniai pranešė, kad kovos tęsėsi kaip įprasta visoje fronto linijoje, o Rusijos pajėgos ties Bachmutu surengė palyginti daugiau antžeminių atakų nei per pastarąsias kelias dienas“, – naujausioje ataskaitoje skelbia Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) viršininkas Kyrylo Budanovas birželio 23 d. Taip pat perspėjo, kad Rusija baigė rengtis Zaporižios atominės elektrinės (AE) puolimui. K.Budanovas teigė, kad Rusijos pajėgos užminavo AE aušinimo tvenkinį ir prie keturių iš šešių AE energetinių blokų perkėlė transporto priemones su sprogmenimis.

„Kaip anksčiau vertino ISW, tyčinis Rusijos sabotažas Zaporižios AE, dėl kurio įvyktų radiologinė katastrofa, potencialiai padarytų daugiau žalos pietiniame Kachovkos rezervuaro krante esančioms Rusijos pajėgoms nei priešingame krante esančioms Ukrainos pajėgoms. Rusija dažnai naudoja grėsmingą retoriką siekdama atgrasyti galimas Ukrainos kontratakas į okupuotą Zaporižios sritį. Tačiau ISW negali atmesti galimybės, kad Rusijos pajėgos gali sudaryti sąlygas sabotuoti Zaporižios AE“, – sako analitikai.

Jevgenijus Prigožinas be papildomos paramos veikiausiai būtų turėjęs sunkumų aktyviame konflikte Maskvoje, mano Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Birželio 25 d. Rusijos informaciniai šaltiniai teigė, kad pirmąją „Wagner“ koloną, kuri birželio 24 d. pradėjo judėti Maskvos link, sudarė 350 vienetų technikos, įskaitant devynis tankus, keturias pėstininkų kovos mašinas „Tigr“, MLRS sistemą „Grad“ ir haubicą.

Kitos trys „Wagner“ kolonos, judėjusios Maskvos link, turėjo atitinkamai 375, 100 ir 212 vienetų technikos, kurios didžiąją dalį sudarė ne šarvuoti sunkvežimiai, lengvieji automobiliai ir autobusai.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad kolonas, judančias Maskvos link, sudarė 4 000 žmonių su 40-50 vienetų įrangos, įskaitant MRAP, pagrindinius kovinius tankus T-90M, pėstininkų kovos mašinas BMP, priešlėktuvinės gynybos sistemas „Pantsir“ ir MLRS sistemas „Grad“.

CNN pranešė, kad JAV ir Vakarų žvalgybos pareigūnai kelias savaites stebėjo, kaip „Wagner“ kaupia įrangą ir amuniciją sukilimui, o tai rodo, kad kolonos greičiausiai sudarė didžiausią turimą „Wagner“  jėgą.

„Dabartiniai pranešimai rodo, kad J.Prigožino pajėgos, jei būtų dislokuotos, būtų turėjusios sunkumų visiškai užimti Maskvą arba vesti ilgalaikius mūšius su Rusijos ginkluotųjų pajėgų elementais. ISW anksčiau vertino, kad Prigožinas greičiausiai siekė karinės paramos savo sukilimui ir jam nepavyko jos užsitikrinti“, – sako ISW analitikai.

Rusijoje taip pat spėliojama apie Jevgenijaus Prigožino ir Aliaksandro Lukašenkos pasiektą susitarimą.

Rusijos opozicijos leidinys „Meduza“, remdamasis neįvardytais vidiniais šaltiniais Kremliuje, pranešė, kad J.Prigožinas iš pradžių bandė susisiekti su Rusijos prezidento administracija, kai „Wagner“ kovotojai judėjo į šiaurę nuo Rostovo Maskvos link, tačiau Vladimiras Putinas atsisakė kalbėtis su J.Prigožinu.

„Meduza“ pažymėjo, kad, J.Prigožinui pastebėjus, jog „Wagner“ veiksmams trūksta plataus karinio palaikymo, ir persigalvojus dėl perspektyvų, Kremlius perėjo prie derybų, kuriose dalyvavo A.Lukašenka, Rusijos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas ir Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas.

Karo studijų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad šio sandorio detalės vis dar neaiškios.

„Wagner“ ginkluoto sukilimo griūtis dar nesibaigė, ir dar neaišku, kaip bus įgyvendintas susitarimas, ar visos susijusios šalys visiškai jo laikysis, kaip Kremlius ir Rusijos gynybos ministerija ketina elgtis su „Wagner“ personalu – ir ar kovotojai bendradarbiaus, nepaisydami J.Prigožino norų“, – pažymi ISW savo ataskaitoje.

A.Lukašenkos ir J.Prigožino susitarimo pasekmės Rusijos gynybos ministerijos vadovybei taip pat lieka dviprasmiškos.

Kai kurie Rusijos šaltiniai, įskaitant vidinius Kremliaus šaltinius, kuriuos cituoja „Meduza“, užsiminė, kad Kremlius gali svarstyti galimybę dėl šio sandorio keisti ministerijos vadovybę. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas nebuvo matyti ar girdėti nuo to laiko, kai birželio 23 d. J.Prigožinas paskelbė apie ginkluoto sukilimo pradžią.

„Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas nutraukė sukilimą, nes neatlaikė susidariusius įtampos, mano buvęs JAV Centrinės Žvalgybos agentūros (CŽV) vadovas Davidas Petraeusas.

Savo svarstymais jis pasidalijo su žiniasklaidos kanalu CNN.

„Jis buvo... maždaug už dviejų valandų kelio nuo Maskvos apylinkių, kur buvo pradėtos rengti gynybinės pozicijos. Šis sukilimas, nors ir sulaukė aplodismentų, nesukėlė tokios paramos, kokios jis tikėjosi. Jis dar kartą nusprendė sutikti su susitarimu. Jis atsisakė dėti pastangas“, – sako jis.

„Wagner“ kovotojai važiuoja pro Voronežą

+2

D.Petraeusas mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tuo metu galėjo pabėgti iš sostinės.

„Manau, kad vyriausybė suklupo. Putinas asmeniškai stabtelėjo. Dėl to jis yra labiau pažeidžiamas nei bet kada per du dešimtmečius trukusį Rusijos Federacijos valdymą. Kas žino, kur jis dabar gali nueiti“, – pridūrė generolas.

„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

+1

Buvusio CŽV direktoriaus teigimu, J.Prigožinui pavyko išsaugoti savo gyvybę, tačiau jam dabar gresia didelis pavojus.

„Jis turėtų būti labai atsargus prie atvirų langų naujoje vietoje Baltarusijoje“, – pabrėžė D.Petraeusas.