„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Neramumus stebėjęs katalonas: „Išvydę smurtą balsavo ir neplanavę to daryti“

Sekmadienį Katalonijoje vykęs referendumas dėl regiono nepriklausomybės, kurį Ispanijos vyriausybė laiko nelegaliu, baigėsi smurtu ir kraujo praliejimu, bet neatšaldė katalonų įkarščio. Madridui į gatves ir rinkimų apylinkes išsiuntus tūkstančius policijos pareigūnų, prasiveržė smurtas, buvo sužeista daugiau nei 800 žmonių. Apie neramumus 15min pasakojo katalonas Adria Guxensas.
Protestuotojai Katalonijoje
Protestuotojai Katalonijoje / „Scanpix“/AP nuotr.

25 metų amžiaus kinematografijos studentas šiuo metu gyvena Barselonoje, tačiau jo balsavimo apylinkė – Taragonos mieste, iš kurio vaikinas yra kilęs. A.Guxensas tikina referendume balsavęs už regiono nepriklausomybę.

„Mes turime teisę nuspręsti savo ateitį. Ateitį, dėl kurios kovojome tiek metų. Tai prasidėjo 2006-aisiais, kai Ispanijos Konstitucinis teismas nepriėmė mūsų pasiūlyto Statuto, galėjusio suteikti Katalonijai daugiau teisių. Jis atmetė visus mūsų siūlomus pokyčius.

Nuo 2006-ųjų stengėmės suorganizuoti referendumą, tačiau mūsų neišklausė. Nuo tada kiekvienų metų rugsėjo 11-ąją – Katalonijos dieną –žmonės renkasi protestuoti. Susirenka tūkstančiai žmonių, praėjusiais metais susirinko milijonas. Jie rengia demonstracijas ir prašo galimybės balsuoti“, – apie katalonų kelią į referendumą pasakojo A.Guxensas.

„Facebook“ nuotr./Katalonas Adria Guxensas
„Facebook“ nuotr./Katalonas Adria Guxensas

Pašnekovas 15min teigė, kad Katalonijos parlamentas nusprendė rengti referendumą negavęs Madrido leidimo, „nes mūsų poreikiai nebuvo išklausyti diplomatiniu būdu“.

Bandymai sustabdyti balsavimą

Katalonijoje neramumai prasidėjo dar kelios dienos prieš balsavimą – buvo areštuoti biuleteniai, balsadėžės, ketinantiems balsuoti grasinta pateikti kaltinimus dėl nepaklusnumo. Referendumo dieną policijos pareigūnai iš rinkimų apylinkių jėga vaikė susirinkusius balsuoti.

VIDEO: Skaitytojo video: Katalonijoje riaušių policija iš balsavimo punktų išmeta žmones

Šeštadienį aukščiausias centrinės valdžios pareigūnas Katalonijoje Enrico Millosas pranešė, kad policija regione uždarė 1300 iš 2315 mokyklų, kuriose turėjo būti organizuojamas balsavimas.

Jo teigimu, agentai taip pat išjungė programinę įrangą, skirtą sujungti per 2,3 tūkst. balsavimo apylinkių ir pasidalyti balsavimo rezultatais, taip pat kitas per šį plebiscitą planuojamas naudoti sistemas.

„Atidaviau balsą, tačiau labai ilgai užtrukau. Iš pradžių dvi valandas laukiau eilėje, vėliau mums pasakė, kad čia (į balsavimo apylinkę – red.) atvažiuoja policija, todėl uždarėme vartus ir sustojome į eilę, kad atvykę pareigūnai galėtų pro mus praeiti be jokio pasipriešinimo.

Apie valandą laukėme policijos, ji neatvyko, todėl grįžome prie balsavimo. Taip pat turėjome problemų dėl interneto, laukėme, kol jis atsiras, kad galėtumėme atiduoti balsus“, – 15min sakė A.Guxensas.

VIDEO: Katalonijos nepriklausomybės referendumas neapsėjo be susirėmimų su policija

Nors katalonai skelbia pergalę ir tikina, kad už nepriklausomybę balsavo 90 proc. rinkėjų, atsiranda abejojančių referendumo teisėtumu. „Politico“ rašo, kad referendumo eigos neprižiūrėjo jokia komisija, kelios balsavimo apylinkės buvo uždarytos, o balsus skaičiavo atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkai.

Katalonijos vyriausybė paskutinę minutę paskelbė apie pokyčius balsavimo organizavime, yra pranešimų apie daugiau nei kartą balsavusius žmones.

Policininkus išvadino fašistais

A.Guxensas – vienas iš 42 proc. balso teisę turinčių katalonų, kurie dalyvavo sekmadienio balsavime. Vaikinas pasakojo, kad išėjęs iš rinkimų apylinkės tapo policijos smurto liudininku.

A.Guxensas: „ Žmonės sakė, kad nori balsuoti, kad nori demokratijos, kad jų reikėtų paklausyti. Tačiau policininkai pradėjo šaudyti guminėmis kulkomis, kurios Katalonijoje yra uždraustos.“

„Pakeliui namo praėjau pro kitą rinkimų apylinkę. Ten buvo daugybė balsuoti susirinkusių žmonių ir policininkų. Savo mieste niekada nemačiau tiek daug policijos pareigūnų. Sustojau pažiūrėti, kas vyksta.

Žmonės sakė, kad nori balsuoti, kad nori demokratijos, kad jų reikėtų paklausyti. Tačiau policininkai pradėjo šaudyti guminėmis kulkomis, kurios Katalonijoje yra uždraustos“, – 15min sakė A.Guxensas.

Gumines kulkas Katalonijos parlamentas uždraudė 2014-aisiais. Tuomet vykusių riaušių metu guminė kulka negrįžtamai sužalojo moters akį.

„Mačiau vyrą, kuris buvo sunkiai sužeistas, kraujavo. Jį sužeidė ne guminė kulka, o smūgiai policininkų lazdomis. Kai kiti du vyrai bandė nuvesti jį į greitosios automobilį, pareigūnai pradėjo mušti ir juos. Tuomet žmonės labai išsigando ir ėmė bėgti“, – teigė pašnekovas.

Sekmadienį internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip referendumo šalininkai į policijos pareigūnus mėto akmenis. Vis dėlto A.Guxensas tikina Taragonoje nieko panašaus nematęs.

A.Guxensas: „Girdėjau, kaip katalonai pareigūnus vadino fašistais, monstrais, žudikais. Tai – blogiausia, ką savo mieste mačiau darant katalonus.“

„Girdėjau, kaip katalonai pareigūnus vadino fašistais, monstrais, žudikais. Tai – blogiausia, ką savo mieste mačiau darant katalonus. Internete mačiau vaizdo įrašą, kaip katalonai puolė pareigūnus. Tai, žinoma, labai blogai“, – sakė pašnekovas.

A.Guxensas tikina, kad policijos smurtas kai kuriais atvejais turėjo visiškai priešingą efektą.

„Turiu draugų, kurie neplanavo eiti balsuoti. Tačiau pamatę vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas smurtas, jie nuėjo balsuoti, kad išreikštų savo poziciją prieš smurtą“, – 15min sakė A.Guxensas.

Tuo tarpu Ispanijos premjeras M.Rajoy teigė, kad „vyriausybė padarė tai, ką turėjo padaryti“, ir padėkojo policijai už, esą, profesionalų darbą

Daugelis Katalonijos pareigūnų kaltina Ispanijos vyriausybę dėl smurto ir ragina atsistatydinti, tačiau vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria irgi teigė, kad policija elgėsi „tvirtai, profesionaliai ir proporcingai“, o Katalonijos valdžia – „visiškai neatsakingai“.

Ateitis – miglota

Nors referendumo metu buvo sužeista daugiau nei 800 žmonių, A.Guxensas teigė besidžiaugiantis balsavimu ir neturintis priekaištų Katalonijos vyriausybei.

„Pagrindinis vyriausybės tikslas buvo balsavimas, džiaugiuosi, kad mes, kaip bendruomenė, sugebėjome balsuoti. Likus dviem naktims iki referendumo miegodavome rinkimų apylinkėse, kad jose nuolat būtų žmonių ir policija per savaitgalį jų neuždarytų.

Gerai ir tai, kad Katalonijos policija nesuėmė žmonių, nenaudojo guminių kulkų. Tai darė tik Ispanijos pareigūnai“, – 15min teigė katalonas.

A.Guxensas piktinasi Ispanijos premjero M.Rajoy pareiškimu, kad jokio referendumo dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos sekmadienį nebuvo. M.Rajoy apkaltino nepriklausomybės siekiančias Katalonijos politines jėgas „visos tautos šantažu“ ir paragino visas partijas surengti plačias diskusijas apie regiono ateitį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariano Rajoy
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariano Rajoy

Tuo tarpu A.Guxensas sakė nesąs užtikrintas Katalonijos ateitimi. „Antradienį Katalonijoje vyks visuotinis streikas, nepriklausomybės klausimas bus sprendžiamas parlamente. Vienas variantų – per 48 valandas paskelbti nepriklausomybę, tačiau nežinau, ar jie tai padarys.

A.Guxensas: „Juk referendumas buvo ne tik kova dėl „taip“ ar „ne“, bet ir kova dėl demokratijos, kova prieš represijas.“

Kitas variantas – suorganizuoti teisėtą referendumą, tačiau to niekada neleis Ispanijos vyriausybė. Juk jau devynerius metus stengiamės tai padaryti“, – svarstė pašnekovas.

Anot vaikino, katalonams pikta ir dėl Europos Sąjungos (ES) abejingumo.

„Man gėda dėl Europos Sąjungos. Pirmiausia apibūdinčiau save kaip europietį, o tik vėliau kaip kataloną, manau, kad esame Europos piliečiai. Juk referendumas buvo ne tik kova tarp „taip“ ar „ne“, bet ir kova dėl demokratijos, kova prieš represijas.

Net jei manai, kad referendumas – nelegalus, niekas negali pateisinti smurto prieš katalonus ir žmones apskritai. Mes matėme vaizdus socialiniuose tinkluose, mes ten buvome, ten buvo žurnalistai iš viso pasaulio. Tai, kad mūsų neišgirdo Europos Sąjunga ir Europos Komisija, mus labai nuvylė“, – teigė A.Guxensas.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras pirmadienį sakė esąs „labai sunerimęs“ dėl smurto per uždraustą nepriklausomybės referendumą Ispanijos Katalonijos regione, ir paragino Madridą ištirti bet kokį galimą netinkamą elgesį.

„Scanpix“/AP nuotr./Zeidas Ra'adas Al Husseinas
„Scanpix“/AP nuotr./Zeidas Ra'adas Al Husseinas

„Esu labai sunerimęs dėl sekmadienio smurto Katalonijoje... Raginu Ispanijos pareigūnus užtikrinti nuodugnius, nepriklausomus ir nešališkus visų smurto aktų tyrimus“, – sakoma Zeido Ra'ado al Husseino pareiškime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs