Daugelyje Irano miestų ir gyvenviečių jau keletą dienų rengiamos pavienės demonstracijos ir streikai, tvyrant pasipiktinimui dėl vandens stygiaus, prastos ekonomikos būklės ir politinės sistemos trūkumų.
Žurnalistai sekmadienį vakare skelbė apie gausių riaušių policijos pajėgų ir mažiausiai vieno šarvuotojo transporterio dislokavimą Teherano vakariniame priemiestyje Karadže, kuris yra vienas pagrindinių neramumų židinių.
Mieste buvo atjungtas internetas, vyriausybei mėginant blokuoti informacijos apie neramumus skleidimą. Užsienio žiniasklaidos darbui taip pat taikomi griežti suvaržymai.
Jungtinės Valstijos ketina atnaujinti sankcijas Iranui antradienį, prezidentui Donaldui Trumpui nusprendus pasitraukti iš 2015-aisiais pasiekto susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sekmadienį pažadėjo pasirūpinti, kad „sankcijų bis griežtai laikomasi“. Pasak jo, spaudimo Teheranui tikslas – „užkirsti kelią Irano žalingai veiklai“.
Dėl didėjančios įtampos jau smuko Irano valiutos kursas: nuo balandžio rialas prarado daugiau kaip pusę savo vertės. Šalyje taip pat aštrėja nuogąstavimai dėl didelio nedarbo, infliacijos ir reformų stygiaus.
H.Rouhani ketina 21 val. 40 min. (20 val. 15 min. Lietuvos laiku) per televiziją kreiptis į tautą ir pristatyti vyriausybės priemones valiutai stabilizuoti bei sankcijų poveikiui mažinti.
Irano valdžia vėlai sekmadienį atskleidė politiką valiutos keityklų atžvilgiu, leidžiančią be apribojimų ir mokesčių importuoti pinigus ir auksą. Taip pat buvo paskelbta, kad po nesėkmingo mėginimo fiksuoti rialo kursą, nulėmusio didelės juodosios rinkos atsiradimą, šalyje vėl bus atidarytos oficialios valiutos keityklos.
Įtakingi religiniai lyderiai pastaruoju metu ragino sugriežtinti kovą su korupciją, o Irano teisingumo tarnybos sekmadienį pranešė, kad buvo areštuotas centrinio banko direktoriaus pavaduotojas Ahmadas Araghchi, atsakingas už valiutos keitimo operacijas, taip pat dar vienas valdininkas ir keturi prekiautojai valiuta.
Sankcijos ir derybos
Numatoma, kad sankcijos bus grąžintos dviem etapais: rugpjūčio 7-ąją ir lapkričio 5-ąją. Pirmoji sankcijų paketo dalis apribos Irano galimybes naudotis JAV dolerių banknotais bei prekiauti su svarbių pramonių, tokių kaip automobilių ar kilimų, amerikiečių įmonėmis.
Antroji sankcijų dalis, Irano prekybos nafta blokavimas, gali padaryti daugiau žalos šaliai, tačiau keletas valstybių, tarp jų Kinija, Indija ir Turkija, leido suprasti, kad jos nesutinka visiškai atsisakyti pirkti iš Irano energetikos išteklius.
Sankcijos „siejamos tik su iraniečių nepasitenkinimu jų pačių vyriausybe, o prezidentas (D.Trumpas) aiškiai sako: norėtume, kad Irano tauta turėtų stiprų balsą sprendžiant, kas jau atstovaus“, sakė M.Pompeo.
Kelis mėnesius aršiai Teheraną kritikavęs D.Trumpas praėjusią savaitę nustebino apžvalgininkus, kai netikėtai pasiūlė H.Rouhani susitikti be jokių išankstinių sąlygų.
Tokį pasiūlymą JAV lyderis pateikė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai abu prezidentai apsikeitė karingais pareiškimai: H.Rouhani įspėjo Vašingtoną, kad karas su Iranu būtų „visų karų motina“, o D.Trumpas tviteryje paskelbė tiradą prieš Teherano „beprotiškus žodžius apie smurtą“.
Įtakingi dabartinės JAV administracijos veikėjai, įskaitant nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną, praeityje pasisakydavo už režimo pasikeitimą Irane, nors oficiali nuostata yra ta, kad Vašingtonas tesiekia Teherano „elgesio“ pokyčių.
„Boltonui ir kitiems spaudimas yra savaiminis tikslas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Brookingso instituto užsienio politikos programos direktoriaus pavaduotoja Suzanne Maloney.
„Jei tai nuves iki didelio masto kapituliacijos – puiku; jei režimas pasikeis – dar geriau“, – aiškino ekspertė.
Pastaruoju metu pasklido kalbos, kad D.Trumpas ir H.Rouhani galėtų susitikti Niujorke, kur jiedu vėliau šį mėnesį dalyvaus JT Generalinės Asamblėjos posėdyje. Vis dėlto, remiantis žiniasklaidos pranešimais, Irano prezidentas atmetė panašų Vašingtono siūlymą susitikti per pernai vykusį JT renginį.
Savaitgalį D.Trumpas vėl užsiminė apie susitikimą ir parašė tviteryje: „Aš susitiksiu ar nesusitiksiu, tai nesvarbu – viskas priklauso nuo jų!“
„Irano ir jo ekonomikos reikalai smarkiai ir labai greitai blogėja!“ – pridūrė jis.
Spaudimas didėja
Vašingtono „vanagai“ įsitikinę, kad spaudimas jau duoda rezultatų, nes Irano karinis laivynas šiemet esą netikėtai nutraukė provokuojamus veiksmus prieš amerikiečių karo laivus Persijos įlankoje.
Jei iraniečiai junta „amerikietišką plieninį ryžtą, jie nusileidžia; jeigu jie pastebi Amerikos minkštumą, jie veržiasi į priekį – ir šiuo metu jie junta plieną“, teigia Markas Dubowitzas (Markas Dubovicas), vadovaujantis Fondui demokratijoms ginti – Vašingtone įsikūrusiai ekspertų grupei, kritikavusiai branduolinį susitarimą su Iranu.
M.Dubowitzas pažymėjo, kad Iranas pastaruoju metu rečiau vykdo raketų bandymus, ir pareiškė, jog D.Trumpo retorika bei pozicija dėl Teherano iš tikrųjų mažina tikimybę, kad kils karinis konfliktas.
„Jis mano, kad jo griežtos kalbos padidins Amerikos karinės galios įtikinamumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė ekspertas.
D.Trumpas tvirtino, kad norėtų sudaryti su Iranu naują susitarimą, kuris ne vien apribotų šiitiškos respublikos branduolinę programą, bet ir užkirstų kelią jos „žalingai įtakai“ regionui. JAV vyriausybė taip vadina įvairius iraniečių veiksmus, tokius kaip parama Sirijos prezidentui Basharui al Assadui ir grasinimai blokuoti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį – pasauliui gyvybiškai svarbų naftos gabenimo jūra maršrutą.
