Nerealus, bet teoriškai įmanomas scenarijus: kaip elgtųsi Rusija, jei nutartų įsiveržti į Baltarusiją?

Žinoma, didelė Rusijos karinė intervencija Baltarusijoje šiuo metu nėra reali. Nors Kremliui neramumai kaimyninėje šalyje nepatinka, protestuotojai nėra nusiteikę prieš Maskvą – tik prieš diktatorių, vis neadekvačiau besielgiantį Aliaksandrą Lukašenką.

Atvirkščiai, yra ženklų, kad Rusija kaip tik norėtų sau naudingų permainų Minske. O masyvus įsiveržimas į šalį, kurioje gyvena 10 milijonų žmonių, Rusijai daug kainuotų ir ekonomine, ir politine prasme.

15-oji protestų diena – Minske protestuotojai iš visos Baltarusijos

+21

„Spekuliacijos, esą Rusija pasiųs karines pajėgas ginti Baltarusijos, nepamatuotos – neįvertinama kitokios Maskvos paramos galimybė, – teigė JAV tyrimų centro RAND analitikė Dara Massicot. – Karinės pajėgos – ne geriausias įrankis Kremliui palaikyti Lukašenkos vyriausybę.

Tankais ir kitokia kovine ginkluote nesustabdysi protestų ar riaušių.“

Dar vienu ženklu, kad Maskvos požiūris į įvykius Baltarusijoje nereiškia besąlygiškos paramos A.Lukašenkai, tapo pirmadieninis Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Mes pastebime, kad kol kas iš protestuotojų nebuvo nė vienos provokacijos. Griežti teisėsaugos veiksmai nereikalingi“, – pastebėjo ir tuo pat metu A.Lukašenkos režimui Kremliaus perspėjimą pasiuntė D.Peskovas.

Pajėgų daugiau nei reikia

Kita vertus, Vakarų stebėtojai tikrai nesitikėjo sovietų karinių invazijų į Čekoslovakiją 1968 metais ir į Afganistaną 1979-aisiais.

O dabar A.Lukašenka jau kelias dienas kartoja, kad prie Baltarusijos vakarinių sienų telkiamos NATO pajėgas. Tai melas, bet jis puikiai žino, kad paranoja permirkusi Vladimiro Putino administracija į tokias kalbas gali reaguoti vien vidaus auditorijai skirtos propagandos tikslais.

VIDEO: A.Lukašenka sraigtasparniu atskrido į Nepriklausomybės rūmus ir pasirodė su automatu rankose

A.Lukašenka sraigtasparniu atskrido į Nepriklausomybės rūmus ir pasirodė su automatu rankose

Tad kokie būtų ženklai, kad Rusija ruošiasi invazijai? Kaip sako ekspertai, greičiausiai nebūtų skelbiama jokia rezervistų mobilizacija – pajėgų, sutelktų Rusijos Vakarų karinėje apygardoje, Kremliui visiškai užtektų.

„Tai, ko reikėtų, Rusija turi gana arti Baltarusijos. O turint omenyje, kad šiuo metu laiku paprastai rengiamos strateginės karinės pratybos, pasiruošimo lygis yra aukštas“, – teigė JAV Laivynų analizės centro ekspertas Michaelas Kofmanas.

„Čia pat yra 6-osios armijos ir 20-osios gvardijos armijos elementai, 1-oji gvardijos tankų armija, oro desantininkai iš 76-osios gvardijos desanto šturmo divizijos.

Kaip sako ekspertai, greičiausiai nebūtų skelbiama jokia rezervistų mobilizacija – pajėgų, sutelktų Rusijos Vakarų karinėje apygardoje, Kremliui visiškai užtektų.

Yra ir 144-oji mechanizuotoji pėstininkų divizija, 4-oji tankų divizija, 25-oji motošaulių brigada. Šias pajėgas remtų armijos sraigtasparnių brigados, karinių oro pajėgų 6-oji oro ir oro gynybos armija“, – vardijo analitikas.

„Wilson Center“ nuotr./Michaelas Kofmanas

Seni brėžiniai

Anot D.Massicot, Rusija stengtųsi veikti subtiliau. Pavyzdžiui, reikėtų stebėti 76-osios gvardijos desanto šturmo divizijos judėjimą.

Šie oro desantininkai buvo aktyvūs per daugelį vadinamųjų mažųjų Rusijos karų – Čečėnijoje, Sakartvele. Ji dalyvavo operacijose Ukrainoje 2014 metais, kai buvo aneksuotas Krymas.

„Kol 76-osios gvardijos desanto šturmo divizija toliau ramiai bus Pskove, bus galima sakyti, kad nebus jokios karinės intervencijos“, – mano D.Massicot.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Desantininkai-parašiutininkai

Dar vienu signalu taptų suaktyvėję kariniai transportiniai skrydžiai tarp Rusijos ir Baltarusijos. Be to, dažniau vyktų traukiniai ir karinis transportas.

„Tiesa, tai būtų problematiška, nes Rusijos kariuomenė jau ruošiasi rugsėjį prasidėsiančioms didelėms pratyboms „Kavkaz-20“ ir gabens daug karinės įrangos į Pietų karinę apygardą.

Tokių konvojų stebėjimas sunkus dėl to, kad nežinai, kur vykstama. Ypač daug sunkumų – su sunkvežimiais, nes nelengva pasakyti, kas jais vyksta ar yra vežama“, – pastebi RAND ekspertė.

Jei jau būtų sugalvota įsiveržti į Baltarusiją, operacija būtų vykdoma pagal senus brėžinius – planus surengti neva prevencinį Vakarų Europos puolimą praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Iš pradžių desantininkai užimtų strateginius objektus, o paskui juos sektų šarvuotoji technika. Tiesa, skirtingai nei kalbant apie Vakarų Europą, Baltarusijos pajėgose veikia galybė Maskvos agentų.

Baltarusijoje teka 21 tūkst. upių, 3 tūkst. upelių, telkšo 4 tūkst. ežerų. Tad Rusijos pajėgų vadovybė siektų žaibiškai užimti svarbiausius tiltus, kuriais riedėtų tankai ir kitokia technika.

Rusijai Baltarusiją užimti pavyktų lengvai – didžiosios kaimynės ginkluotosios pajėgos maždaug 20 kartų didesnės, be to, rusai modernizavę savo ginkluotę, o baltarusiams kaip tik trūksta lėšų.

„Desantininkai visų pirma užimtų oro uostą, kur būtų sraigtasparniais skraidinami kiti kariai. Šie daliniai vėliau susijungtų su gerokai gausesnėmis sausumos pajėgomis“, – mano M.Kofmanas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./A.Lukašenka ir Baltarusijos kariai

Jis neabejoja, kad Rusijai Baltarusiją užimti pavyktų lengvai – didžiosios kaimynės ginkluotosios pajėgos maždaug 20 kartų didesnės, be to, rusai modernizavę savo ginkluotę, o baltarusiams kaip tik trūksta lėšų.

„Be to, kažin ar baltarusiai apskritai priešintųsi. O jei būtų kovojama, didelio pasipriešinimo laukti nereikėtų – šalies pajėgos būtų greitai palaužtos“, – tvirtina M.Kofmanas.

Nulinės sumos skaičiavimai

Tačiau kas tada? Baltarusijos teritorija užima daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių kilometrų, čia daug miškų ir pelkių.

Per Antrąjį pasaulinį karą būtent Baltarusijoje itin aršiai ir sėkmingai su naciais kovojo partizanai. Ir jei bent dalis šiandieninės šalies visuomenės priešintųsi išorės karinei intervencijai, Rusijos okupacinės pajėgos susidurtų su didelėmis problemomis.

Be to, tokia invazija ir okupacija Maskvai būtų skausminga ekonomine bei politine prasme.

Krymo aneksija jau lėmė tarptautines sankcijas, o dar viena invazija Europoje reikštų dar didesnius suvaržymus, o NATO narės kaip tik pradėtų demonstruoti solidarumą ir didinti išlaidas gynybai – to Kremlius nenori.

Anot D.Massicot, Maskva karių į Baltarusiją nesiųs – labiau tikėtina, kad A.Lukašenka sulauktų policijos grupių ar riaušių kontroliavimo technikos.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka

„Problema, su kuria susiduria Lukašenka, tokia, kad Kremliui daug prasmingiau pasiūlyti Rusijos vidaus saugumo pajėgų, pavyzdžių, savo OMON pareigūnų, pagalbą“, – teigia D.Massicot.

Jei Baltarusija bus destabilizuota, Maskva bus priversta svarstyti apie potencialiai kenksmingą intervenciją. Nulinės sumos skaičiavimai reiškia, kad arba Rusija turės imtis veiksmų ir apsaugoti savo interesus, arba veikti pradės Vakarai.

Savo ruožtu M.Kofmanas neatmeta, kad Rusijos „taikdarių“ ar specialiųjų pajėgų narių gali paprašyti pats A.Lukašenka.

Galiausiai net jei invazijos pats Kremlius nenori, toks scenarijus vis tiek išlieka bent teorijoje.

„Rusiją puolė mongolų ordos, Napoleonas, nacių tankai, tad šalies valdžia savo sienų saugumą vertina labai rimtai. O Minską nuo Maskvos skiria tik 700 kilometrų.

Jei Baltarusija bus destabilizuota, Maskva bus priversta svarstyti apie potencialiai kenksmingą intervenciją. Nulinės sumos skaičiavimai reiškia, kad arba Rusija turės imtis veiksmų ir apsaugoti savo interesus, arba veikti pradės Vakarai“, – dėsto M.Kaufmanas.