Jau antradienį ryte Siriją paliko bombonešiai Su-24 ir transporto lėktuvas Tu-154. Rusijos žingsnius konflikto deeskalavime sveikino Jungtinių Tautų ir Prancūzijos atstovai. Paskui rusų karius tikriausiai paseks ir Libano „Hezbollah“ grupuotė. Tiesa, Kremlius patikino, kad neketina prarasti karinės įtakos regione ir palieka Sirijoje modernią priešlėktuvinės gynybos sistemą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, politologo Nerijaus Maliukevičiaus manymu, toks Rusijos pasitraukimas gali atrodyti staigmena tik tiems, kurie išties tikėjo, kad Kremliaus tikslas – kova su „Islamo valstybės“ teroristais.
„Jei vertintume pagal tuos deklaratyvius tikslus, žingsnis gali pasirodyti netikėtas. Dar neseniai vyko plačiai Rusijos žiniasklaidoje nušviestas puolimas su Assado pajėgomis Palmyre. Rusijos visuomenėje tai buvo nuolatinis televizijos paveiksliukas“, – sakė N.Maliukevičius.
„Tačiau jei suprantame, kad tie V.Putino tikslai Sirijoje buvo visai kiti, tai jie buvo pasiekti. Po kampanijos Ukrainoje atsiradusi izoliacija buvo pralaužta, atrasti bendradarbiavimo taškai su Vakarais. Paliaubų formatas V.Putiną padarė derybininku. Iš jo padarė įtaką demonstruojantį veikėją“, – sakė politologas.
Siriją pavertė poligonu
Politologas pabrėžė, kad karinė kampanija Sirijoje yra ir savotiškos karinės pratybos. „Jei tikslas buvo patikrinti kovingumą, atlikti tam tikras karines pratybas, tai ir tai buvo pasiekta“, – konstatavo N.Maliukevičius, pabrėždamas, kad tiek karinės oro pajėgos, tiek karinis bendradarbiavimas su įvairiomis grupuotėmis buvo išbandytas.
„Įtvirtintos pakankamai saugios karinės bazės, atvežtos priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurios niekur iš ten nedings“, – vardino politologas. „Geopolitinis pėdsakas yra akivaizdžiai įtvirtintas“, – pridūrė jis.
„Pasirinktas išskirtinai geras pasitraukimo momentas. Situacija palankiausia V.Putinui. Paliaubos išsilaikė, Kremlius prie šio proceso pritraukė JAV ir Vakarų politikus, kurie dabar pririšti prie proceso. Jei kažkas grius, tai jau nebebus V.Putino problema. Jis galės pirštu rodyti, kad tarsi sutvarkė reikalus ir čia jau nebe jo problema“, – teigė N.Maliukevičius.
„Šioje nelinijinio karo strategijoje yra keli įdomūs aspektai. Konflikto pradžia visada užslėpta – tai žalieji žmogeliukai, tai žalieji lėktuvėliai. Viskas prasideda per strategines apgaules, bet pabaigos momentas yra akcentuojamas Putino retorikos pagalba.
Krymo kampanija užbaigta aiškiu televiziniu paveikslėliu, kalba prieš didžiulę auditoriją. Dabar lygiai taip pat. Paskelbiama, kad Rusija pasiekė savo tikslus, ir dabar valstybinės televizijos turės verstis per galvą, kad patvirtintų šią žinią. Iki šiol paveikslėlis buvo visiškai kitoks“, – sakė jis.
Chaosas Turkijoje – galimybė įgelti NATO
N.Maliukevičiaus teigimu, Turkija dabar tapo savotiška probleminė teritorija, kurią V.Putinas išjudino sąmoningai ir gana tikslingai veikdamas.
„Turkija susiduria su įvairiapusiu spaudimu – tai ir V.Putino remiami kurdai Sirijos šiaurėje, teroro aktai pačioje šalyje, kurie tikriausiai nevyksta be tam tikros Kremliaus specialiųjų tarnybų pagalbos, pabėgėlių srautas taip pat taikomas į Turkijos pasienį. Nepamirškime, kad tai viena pagrindinių NATO valstybių. Tai sukelia problemų ne tik Turkijai, bet ir visai organizacijai“, – pabrėžė N.Maliukevičius.
N.Maliukevičiaus teigimu, Turkija dabar tapo savotiška probleminė teritorija, kurią V.Putinas išjudino sąmoningai ir gana tikslingai veikdamas.
Jo teigimu, Rusija laimėjo mažą pergalę, keldama chaosą Turkijoje, tačiau turėtų nepamiršti, kad Recepo Tayyipo Erdogano asmenyje įgijo mirtiną ir ilgalaikį priešą, kuris gali prisidėti prie Rusijos situacijos apsunkinimo.
Politologas pastebėjo, kad nereikėtų Rusijos situacijos vertinti pagal naftos kainų svyravimus ir per anksti prognozuoti Kremliaus griūties. „Jeigu Kremlius ir grius, jei turės rimtų problemų, tai laiko prasme bus ištęstas procesas. Šis atsitraukimas leis mobilizuoti resursus, iš dalies suvaldyti padėtį“, – prognozavo N.Maliukevičius.
Rinksis silpną taikinį
Jis pabrėžė, kad reikėtų skirti V.Putino melą nuo jo pasisakymų programinėse kalbose, kurios sakomos prieš savo auditoriją.
„Jos turi aiškių nuorodų. V.Putinas savo visuomenei garsiai išreiškė, kad Sirija tapo savotiškomis pratybomis. Tai geriausias poligonas tokiam kariniam bandymui“, – sakė jis.
„Rusijos karo inercija, priešiškumas periferijai jau yra nesustabdomas dalykas“, – konstatavo N.Maliukevičius. „Konfliktų eksportas tęsis“, – teigė jis.
Manau, kad Putinas rinksis silpnąsias vietas periferijoje, kur kaštai bus mažesni, – pabrėžė N.Maliukevičius.
„Bet nereikėtų panikuoti, kelti klausimus dėl galimo žingsnio į Baltijos valstybes. V.Putinas, kaip sakė Barackas Obama, nėra visiškai kvailas, kad nepaskaičiuotų tokio karinio žingsnio kaštų. Agresija prieš NATO šalis turi neįtikėtinai didžiules galimas pasekmes“, – sakė politologas.
„Manau, kad V.Putinas rinksis silpnąsias vietas periferijoje, kur kaštai bus mažesni, – pabrėžė N.Maliukevičius. – Neturėtume svarstyti tik to, kad konfliktas ir naujas priešas bus rastas būtinai išorėje. Pagal tą retoriką ir veiksmus, su kuriais susiduria Rusijos opozicijos aktyvistai, visiškai įmanomas ir konfliktinės krypties nukreipimas į vidaus auditoriją, tai, ką jie vadina penktąja kolona“.
