C.de Bolle vadovavo Belgijos policijai 2015 m., kai Paryžiuje buvo įvykdytos 130 gyvybių nusinešusios teroristinės atakos. Jos iš dalies buvo suplanuotos Belgijoje.
Po keturių mėnesių ta pati teroristų kuopelė smogė Europos Sąjungos (ES) sostinei. Paryžiuje ir Briuselyje įvykdyti išpuoliai atskleidė Belgijos politikos ydas.
Saugumo ir žvalgybos šaltiniai nurodė, kad Europolo vadovė privalo palaikyti ryšius su policijos pajėgomis iš 27 šalių. Jie teigė abejojantys, ar C.de Bolle yra pakankamai autoritetinga, kad galėtų bendradarbiauti su visos ES saugumo tarnybomis.
„Ji nesugebėjo tinkamai koordinuoti šalies policijos tarnybų, niekas nežino, kaip jai pavyks atlikti geresnį darbą Europos mastu, – sakė anonimu norėjęs likti saugumo analitikas. – Ji neleidžia kritiškiems balsams būti išgirstiems, ir tai yra problema.“
Nuo 2012-ųjų iki praeitos savaitės Belgijos federalinės policijos generaline komisare dirbusi C.de Bolle pareigose pakeis buvusį JK žvalgybos analitiką Robą Wainwrightą.
Jis užsitarnavo puikiai komunikuoti gebančio vadovo reputaciją. R.Wainwrightas naudojosi savo autoritetu tam, kad pagerintų bendradarbiavimą tarp Europos tarnybų.
C.de Bolle nuo kritikos ginasi teigdama, kad tokios ES šalys, kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, taip pat JAV, pastaraisiais metais irgi nukentėjo nuo dešimtis gyvybių nusinešusių išpuolių.
C.de Bolle: „Jei „nesėkmė“ reiškia įvykdytą ataką, tuomet daugybė kitų šalių ir pareigūnų patyrė nesėkmę kovodami su terorizmu, kadangi nesugebėjo užkirsti kelio atakoms.“
„Jei „nesėkmė“ reiškia įvykdytą ataką, tuomet daugybė kitų šalių ir pareigūnų patyrė nesėkmę kovodami su terorizmu, kadangi nesugebėjo užkirsti kelio atakoms“, – C.de Bolle sakė „Politico“.
„Ne tik Europoje, bet ir, pavyzdžiui, JAV, Federalinis tyrimų biuras (FTB) apklausė išpuolio Orlande vykdytoją du kartus prieš atakas, net likus savaitei iki atakos“, – pridūrė ji.
C.de Bolle teigimu, Belgijos pareigūnai „į išpuolius reagavo greitai ir organizuotai“.
Arši kritika namuose
C.de Bolle po išpuolių kritikos sulaukė ir namuose. Nepriklausomų stebėtojų komitetas „Committee P“ 2016 m. paskelbė, kad Belgijos policija dar 2014-ųjų viduryje turėjo informacijos, jog broliai Salahas ir Brahimas Abdeslamai – įtariami Paryžiaus atakų vykdytojai – ruošiasi išpuoliui.
Ataskaitoje buvo pabrėžiamas individualių pareigūnų neorganizuotumas, riboti ištekliai, netinkamas vadovavimas pareigūnams, dirbantiems su jautria informacija.
2012–2017 m. „Committee P“ vadovavęs Yvesas Keppensas apkaltino C.De Bolle bandant sutrukdyti tyrimui, pradėtam po išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje.
„Po lapkričio 13-osios išpuolio Paryžiuje tapo vis sunkiau bendradarbiauti su ja ir jos (vadovaujamomis – red.) tarnybomis, – sakė Y.Keppensas. – Ji sakė, kad mūsų tyrimas trukdė jos kasdieniam darbui. Ji taip pat norėjo matyti ataskaitos juodraštį. Ji net pasinaudojo (Belgijos vidaus reikalų ministru Janu – red.) Jambonu, kad šis padarytų mums spaudimą duoti jai ataskaitos kopiją.“
Y.Keppenso teigimu, C.de Bolle bandė tyrėjams neduoti jų prašomų dokumentų. Belgijos žiniasklaidoje ji ragino uždaryti tyrimų komitetą, vadindama jį pasenusiu. Policijos vadovė po atakų piktinosi ir elgesiu su pareigūnais.
C.de Bolle: „Mano nuomone, logiška, kad, kalbant apie tarnybą ar policininkus, jiems suteikiama galimybė apsiginti ir kad ta gynyba turi būti įtraukta į ataskaitą. Tokiu atveju ataskaitos skaitytojai išvystų visą vaizdą ir atsižvelgtų gynybą.“
C.de Bolle neneigė, kad tarp jos ir stebėtojų tvyro įtampa. Ji skundėsi, esą apie ataskaitos išvadas išgirdo tik iš žiniasklaidos.
„Mano nuomone, logiška, kad, kalbant apie tarnybą ar policininkus, jiems suteikiama galimybė apsiginti ir kad ta gynyba turi būti įtraukta į ataskaitą. Tokiu atveju ataskaitos skaitytojai išvystų visą vaizdą ir atsižvelgtų į gynybą“, – tuomet sakė ji.
Dėl kritikos kalta lytis?
Su žiniasklaida bendrauti nelinkusi 48 metų C.de Bolle rėmėjų turi ir Belgijoje, ir kitose šalyse. Jie naująją Europolo vadovę apibūdina kaip „tvirtą, išskirtinę policijos pareigūnę, rodančią pavyzdį“.
„Ji turėjo išsiugdyti daug stiprybės, kad išgyventų penkerius metus, – sakė Belgijos federalinės policijos patarėjas Saadas Amrani. – Niekas nenorėjo, kad organizacijai vadovautų moteris. Federalinė policija yra vyrukų klubas, o daugybė konservatorių nesidžiaugė turėdami moterį bosę.“
C.Moraesas: „Turi pirmąją moterį, vadovaujančią Europolui, ir ji, panašu, dirba puikiai. Ji savo šalyje vadovavo labai sudėtingai situacijai, ji suvokia dabartines nesėkmes, stiprybes ir apribojimus.“
Naujosios Europolo vadovės rėmėjai pažymi, kad kritika po teroristinių išpuolių stipriai nepaveikė C.de Bolle.
„Turi pirmąją moterį, vadovaujančią Europolui, ir ji, panašu, dirba puikiai, – sakė Europos Parlamento (EP) narys Claude'as Moraesas. – Ji savo šalyje vadovavo labai sudėtingai situacijai, ji suvokia dabartines nesėkmes, stiprybes ir apribojimus.“
Praeitą mėnesį kalbėdamas Taline Belgijos vidaus reikalų ministras J.Jambonas teigė, kad pasirinkdamas C.de Bolle Europolas „išlošė aukso puodą“, kadangi „organizacija aukščiausio lygio pozicijai paskyrė šią puikią moterį“.
