Kodėl tai įvyko?
Politiniai susirėmimai tarp Respublikonų partijos, kuri turi daugumą JAV senato žemesniuosiuose Atstovų rūmuose, ir aukštesniuosius rūmus, Senatą, kontroliuojančios Demokratų partijos tęsiasi jau seniai.
Nuo pat prezidento Baracko Obamos išrinkimo, dvi pagrindinės JAV partijos dar nė karto nesutarė dėl biudžeto įstatymo, kuris galiotų ilgiau nei kelis mėnesius.
Abiem rūmams nepavykus susitarti dėl federalinio biudžeto, Kongresas nespėjo priimti įstatymo iki fiskalinių metų pabaigos rugsėjo 30-ąją.
Nuo pat prezidento Baracko Obamos išrinkimo, dvi pagrindinės JAV partijos dar nė karto nesutarė dėl biudžeto įstatymo, kuris galiotų ilgiau nei kelis mėnesius. Būdavo priimami trumpalaikiai kompromisai, kurie tik atidėdavo problemos sprendimą.
Respublikonai naudodavosi šiais biudžeto terminais tam, kad galėtų spausti Baltuosius rūmus dėl kitų įstatymų.
Šįkart nesantaikos židinys buvo sveikatos apsaugos reforma, viena didžiausių B.Obamos prezidentavimo pergalių. Respublikonų kontroliuojami Atstovų rūmai biudžetų įstatymuose panaikindavo naujos sveikatos apsaugos programos finansavimą arba atidėdavo kokias nors esmines jos nuostatas. Senatas tokius įstatymų projektus atmesdavo.
Kaip iki to prieita?
Nuo pat JAV susikūrimo skolų grąžinimas šalies kreditoriams buvo viena svarbiausių federalinės valdžios užduočių. 1790-aisiais tuometinis iždo sekretorius Alexanderis Hamiltonas sakė: „Nėra laikų nei situacijų, kai tautai nebūtų būtinas kreditas.“ Tačiau nuo 2010-ųjų, kai Atstovų rūmų kontrolė iš demokratų perėjo respublikonams, šios dvi partijos nuolat susiremdavo dėl biudžeto.
Teisę skolintis JAV vyriausybei suteikia Kongresas, tad prireikus pakelti skolinimosi limitą – vadinamąsias „skolos lubas“ – respublikonai Atstovų rūmuose pasinaudodavo tuo derybose su prezidentu dėl kitų biudžeto įstatymo punktų.
Viena didžiausių dramų įvyko 2011-ųjų rugpjūtį, kai, abiems pusėms atsisakius nusileisti, „Standard & Poor's“ sumažino JAV skolos reitingą – pirmą kartą per šalies istoriją.
Teisę skolintis JAV vyriausybei suteikia Kongresas, tad prireikus pakelti skolinimosi limitą – vadinamąsias „skolos lubas“ – respublikonai Atstovų rūmuose pasinaudodavo tuo derybose su prezidentu dėl kitų biudžeto įstatymo punktų.
Kai po 2010-ųjų rinkimų respublikonai perėmė Atstovų rūmus iš demokratų, jie tai suprato kaip ženklą, kad amerikiečiai nepatenkinti B.Obamos politika ir ypač Pacientų apsaugos ir prieinamos sveikatos apsaugos įstatymu, kurį respublikonai pakrikštijo „Obamacare“.
Respublikonai nuo pat pradžių aršiai priešinosi sveikatos apsaugos reformai, kuri buvo vienas pagrindinių B.Obamos 2008-ųjų rinkimų kampanijos pažadų.
Nors ankstesni respublikonų ir demokratų susirėmimai dėl biudžeto kildavo dėl bendresnių klausimų – tokių kaip federalinės valdžios ir biudžeto dydis – tačiau šįkart kova sukosi aplink „Obamacare“, kurios esminės nuostatos įsigaliojo nuo spalio 1 dienos. Respublikonai darė viską, kad įstatymas būtų panaikintas arba bent jau atidėtas.
Tuo tarpu B.Obama ir demokratai tvirtina, kad amerikiečiai išreiškė palaikymą sveikatos apsaugos reformai perrinkę jį antrai kadencijai 2012-ųjų rinkimuose. Prieinamos sveikatos apsaugos įstatymas buvo vienas pagrindinių tiek jo paties, tiek jo priešininko respublikono Mitto Romney kampanijos klausimų. Be to, įstatymo konstitucingumą 2012-aisiais patvirtino JAV Aukščiausiasis teismas.
Nuo įstatymo priėmimo respublikonai Atstovų rūmuose surengė daugiau nei 40 balsavimų, stengdamiesi jį panaikinti.
Kas nukentėjo dėl uždarymo?
Rugsėjo 30-ąją, likus 10 minučių iki vidurnakčio, Baltųjų rūmų biudžeto tarnyba liepė vyriausybės agentūros pradėti ruoštis uždarymui. Valstybės tarnautojai buvo išleisti nemokamų atostogų neribotam laikui.
Nors 700 tūkst. iš 2,1 mln. federalinės valdžios tarnautojų gavo nurodymus neateiti į darbą, daugelis grįžo į tarnybą dar iki išsprendžiant biudžeto klausimą.
Spalio 7 dieną gynybos sekretorius Chuckas Hagelas liepė 350 tūkst. Pentagono darbuotojų grįžti iš priverstinių atostogų. Federalinė aviacijos administracija pasikvietė 800 darbuotojų atgal.
Biudžeto aklavietė paveikė ne vien valstybės tarnautojus. Sutartį su Gynybos departamentu turinti bendrovė „Lockheed Martin“ sakė nemokamų atostogų išleidusi 3 tūkst. darbuotojų, o „United Technologies“ laikinai atleido 2 tūkst. žmonių.
Užsidarė dauguma nacionalinių parkų ir muziejų, kas ypač papiktino šalies svečius.
 |
| JAV Atstovų rumai ilgiau nei dviems savaitėms paliko daugelį federalinių agentūrų be finansavimo. |
Pensininkai ir veteranai laiku nesulaukė savo pensijų. Iš pradžių buvo nutrauktos išmokos neseniai žuvusių karių artimiesiems, tačiau kilus pasipiktinimui jos buvo atnaujintos.
Kadangi neveikė institucijos, sekančios užkrečiamų ligų plitimą ir vykdančios maisto kontrolę, iškilo gripo epidemijos arba apsinuodijimo netinkamais maisto produktais grėsmė. Po salmoneliozės protrūkio į darbą grįžo 30 Ligų kontrolės ir prevencijos centrų darbuotojų.
Vėžiu sergantys vaikai negalėjo išbandyti naujų vaistų, nes Nacionalinio sveikatos instituto gydytojai buvo priversti sustabdyti tyrimus.
Skrydžių valdymo kontrolieriai, aktyvią tarnybą atliekantys kareiviai ir pasieniečiai liko darbe, nes buvo nuspręsta, kad jų paslaugos yra būtinos šalies funkcionavimui.
Darbo nepaliko ir mokytojai, gaisrininkai ir gydytojai, nes jiems algas moka valstijų, o ne federalinė valdžia.
Kokios galimos pasekmės ekonomikai?
„Standard & Poor's“ teigimu, dalinis JAV vyriausybės uždarymas jau nurėžė 24 milijardus dolerių nuo šalies ekonomikos ir gerokai sumažins ūkio augimą ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
 |
| JAV prezidentas B.Obama biudžeto įstatymą pasirašė vos jį gavęs iš Kongreso |
Per pastaruosius tris dešimtmečius JAV vyriausybė buvo uždaryta 18 kartų. Pastarąjį kartą, 1995-aisiais šalį valdant prezidentui Billui Clintonui, paralyžius truko 21 dieną ir ekonomikai atsiėjo per milijardą JAV dolerių.
Pasak iždo sekretoriaus Jacko Lew, kiekviena savaitė, kai vyriausybės agentūros nedirba, ekonomikos augimą sumažina 0.25 procentiniais punktais.
Kaip viskas baigėsi?
Kongresas iki spalio 17 dienos privalėjo priimti įstatymą, leidžiantį didinti vyriausybės skolos ribą.
Būtent tą dieną JAV finansų departamentas teigė nebegalėsiantis apmokėti valstybės sąskaitų. Dabartinis 16,7 trilijonų dolerių skolinimosi limitas buvo pasiektas šiemet gegužę ir nuo to laiko JAV iždas taikė „ypatingas priemones“, kad vykdytų visus finansinius vyriausybės įsipareigojimus.
 |
| Senato daugumos lyderis Harry Reidas |
Spaudžiamas galutinio termino, spalio 16-osios vakare, Kongresas pagaliau priėmė biudžeto įstatymą. Jis leidžia vyriausybei skolintis iki vasario 7 dienos ir numato federalinių agentūrų finansavimą iki sausio 15-osios.
Vis dėlto šis susitarimas tėra laikina išeitis. Respublikonai ir demokratai vis dar nesutaria dėl esminių klausimų, tokių kaip naujasis sveikatos apsaugos įstatymas, kuris liko nepakeistas.
Už įstatymą, kurį parengė Senato demokratų daugumos lyderis Harry Reidas ir respublikonų mažumos lyderis Mitchas McConnellis, balsavo 81 senatorius (18 balsavo prieš), o Atstovų rūmuose jis priimtas 285 balsais už ir 144 prieš. Prezidentas B.Obama skubiai pasirašė priimtą įstatymą.
Ar pasauliui verta susirūpinti?
Ir taip ir ne. Kuo ilgiau būtų trukęs paralyžius, tuo didesnė grėsmė didžiausiai pasaulio ekonomikai, nuo kurios priklauso ir daugelis kitų valstybių ūkių. Juk ir pasaulinė ekonomikos krizė 2008-aisiais prasidėjo nuo sunkumų JAV nekilnojamojo turto paskolų rinkoje.
Vis dėlto akcijų biržos reagavo palyginti ramiai. Nors visi trys JAV indeksai spalio pradžioje smarkiai krito, jie šoktelėjo aukštyn vos paaiškėjus, kad vis dėlto pavyks susitarti dėl skolinimosi ribos pakėlimo. Tai rodo, kad investuotojams rūpi ne tiek JAV federalinis biudžetas, kiek vyriausybės sugebėjimas toliau skolintis.
