Prezidento rinkimai Čekijoje vyks šį savaitgalį. Pirmajame ture už P.Pavelą balsavo 35,4 proc. rinkėjų, A.Babišas gavo 34,99 proc. balsų.
P.Pavelas ir A.Babišas varžysis sausio 27–28 dienomis vyksiančiame antrame ture. Laimėtojas pakeis Milošą Zemaną, prieštaringai vertinamą ir visuomenę skaldantį politikos veteraną.
Tiesioginiuose rinkimų debatuose sekmadienio vakarą A.Babišas kalbėjo, neva P.Pavelas nori karo, o jis norįs taikos. Ir tada pridūrė, kad nesiųstų čekų karių, net jei būtų užpulta Lenkija ir Baltijos šalys. Moderatorius replikavo, kad toks yra NATO įsipareigojimas. A.Babišas atsakė: „Taip, bet aš noriu taikos.“
Stebėtojai pažymi, kad Čekijos prezidentas turi gana simbolinius įgaliojimus, o debatuose A.Babišas generolui bando prilipdyti karo kurstytojo etiketę.
Po debatų tviteryje politikas rašė, kad nenori kalbėti apie hipotetinį Lenkijos ir Baltijos šalių užpuolimą.
„Esu tikras, kad to nebus. Pasaulio politikai turi užkirsti kelią karui“, – rašė A.Babišas.
68-erių A.Babišas, žurnalo „Forbes“ vertinimu, yra penktas pagal turtingumą žmogus Čekijoje.
61 metų P.Pavelas yra buvęs desantininkas, apdovanotas kaip serbų ir kroatų karo didvyris, per kurį padėjo išlaisvinti prancūzų karius iš karo zonos. Vėliau jis tapo Čekijos generalinio štabo viršininku ir NATO karinio komiteto pirmininku.
Prieš rinkimus darytos apklausos rodė, kad P.Pavelas įveiktų A.Babišą, jei susidurtų su juo antrajame ture.
Čekijos prezidento vaidmuo iš esmės yra simbolinis, tačiau valstybės vadovas skiria vyriausybę, parenka centrinio banko valdytoją ir konstitucinio teismo teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Visgi jis neturi lemiamo balso, sprendžiant dėl kariuomenės misijų užsienyje.
