Kaip skelbia Tvn24.pl, sekmadienio vakarą vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovas Romanas Laginas paskelbė, kad Donecko regione už nepriklausomybė balsavo 89,07 proc., prieš – 10,19 proc. Rinkėjų aktyvumas buvo 74,87 proc.
Tiesa, patys neteisėto referendumo rengėjai skelbia kitokius skaičius ir teigia, kad žmonės pasisakė už separatistines idėjas. Jie tikina, kad Luhansko srityje už federalizaciją referendume pasisakė beveik 96 proc. rinkėjų. Tai pranešė balsavimą organizavęs Centrinis rinkimų komitetas (CRK).
„Pirminiais duomenimis, už Luhansko srities federalizaciją balsavo 95,98 proc. rinkėjų“, – pirmadienį agentūrai „Interfax“ sakė referendumą organizavusio CRK pirmininko pavaduotojas Aleksandras Malychinas.
Jis pridūrė, kad Luhanske rinkėjų aktyvumas sudarė 70 proc., o Luhansko srityje – 81 procentą.
Europos Sąjunga referendumo nepripažins
Europos Sąjunga (ES) sakė, kad nepripažins referendumo dėl savivaldos, kurį Rytų Ukrainoje sekmadienį surengė promaskvetiški sukilėliai, rezultatų ir pavadino jį neteisėtu.
„Vadinamieji referendumai ... Luhansko ir Donecko regionų dalyse buvo neteisėti ir mes nepripažįstame rezultato. Tie, kas organizavo šiuos referendumus, neturi demokratinio legitimumo“, – elektroniniame laiške „Reuters“ nurodė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ešton) atstovė Maja Kocijančič.
Pasak jos, šių referendumų surengimas prieštarauja praėjusį mėnesį Ukrainos, Rusijos, ES ir JAV pasiekto susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti Ukrainos krizę, tikslams.
Prieš nepriklausomybę balsavo mažuma
Luhansko regiono „Liaudies fronto“ lyderis Aleksejus Čmilenka sakė, kad referendumo dėl regiono nepriklausomybės rezultatai skaičiuojami ir kad kol kas balsų prieš nepriklausomybę skaičius neviršija 5 procentų.
„Rinkimų apylinkės, esančios gyvenamųjų rajonų pakraščiuose, buvo uždarytos 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Preliminarus balsų skaičiavimas prasidėjo. Tų, kurie balsavo „prieš“, skaičius neviršija 5 proc., rodo pradiniai preliminarūs rezultatai. Galvoju, kad šis skaičius nedidės ir gali tik mažėti“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A.Čmilenka.
Rinkėjų aktyvumas Luhansko regiono referendume buvo mažiausiai 85 proc., sakė jis.
Rinkimų apylinkės, esančios arčiau gyvenamųjų rajonų centrų, vis dar dirba ir bus uždarytos 22 valandą, nurodė A.Čmilenka.
20.45 Teroristai Avdejevkoje grasina sudeginti gamyklą, jei žmonės neis balsuoti
Avdejevkoje, Charcyzske ir Horlivkoje ginkluoti žmonės reikalauja, kad žmonės, kurie nebalsavo neteisėtame referendume, atiduotų savo balsus už federalizaciją, kitaip teroristai grasina sudeginti gamyklas, kur žmonės dirba.
„Ginkluoti žmonės atvažiavo į gamyklą ir pareikalavo vežti darbuotojus balsuoti. Savininkas atsisakė. Tada jie atvežė balsavimo urnas tiesiai į gamyklą, bet žmonės nenori balsuoti. Žmonės su automatais reikalauja, kad žmonės eitų balsuoti. Kitu atveju grasina sudeginti gamyklą“, pranešė šaltinis, urį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Šaltinio teigimu, Avdejevkoje gamykloje yra apie 100 žmonių ir šeši teroristai su automatais. Anksčiau buvo pranešta, kad Avdejevkoje neteisėtas referendumas nesulaukė gyventojų palaikymo.
19.24 val. Separatistai: po referendumo Donecko statusas nepasikeisDonecko separatistų „rinkimų komisijos“ pirmininkas Romanas Liaginas pareiškė, kad paskelbus referendumo rezultatus Donecko srities statusas nepasikeis.
„Mes tik norime pareikšti savo apsisprendimo teisę, – agentūra „Interfax“ cituoja R.Liaginą. – Tai reiškia, kad Donecko srities statusas nepasikeis paskelbus referendumo rezultatus – mes nenustosime būti Ukrainos dalis, mes netapsime Rusijos dalimi, mes tiesiog pasakysime pasauliui, kad norime permainų.“
Tuo tarpu vienas iš „Donecko Liaudies Respublikos“ lyderių Borisas Litvinovas pareiškė, kad separatistai netrukdys žmonėms balsuoti Ukrainos prezidento rinkimuose, praneša agentūra „Ukrinform“.
19.12 val. Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius: Ukraina pasirengusi atremti Rusijos agresiją
Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus patikino, kad jei Maskva pripažins referendumus Donecko ir Luhansko srityse teisėtais ir įves savo armiją, Ukraina pasirengusi atremti Rusijos agresiją.
„Jei Rusija pripažins referendumą ir pradės aktyvius veiksmus, dar kartą sakau, kad tai bus laikoma agresija, Ukraina gins savo teritoriją ir valstybę“, – pabrėžė jis interviu BBC.
„Mes nepripažįstame šio referendumo ir nepripažįstame, kad šią politinę avantiūrą galima laikyti teisėta. Mes suprantame, kad puolimas gali prasidėti bet kurią dieną ir Ukrainos pajėgos pasirengusios atremti galimą Rusijos puolimą ar agresiją“, – sakė jis.
17.42 val. Balsų daugėja, o rinkėjų nematyti
Laikraščio „Kyiv Post“ žurnalistė apsilankė vienoje balsavimo apylinkėje Luhansko mieste, kur balsadėžėje matė keliasdešimt biuletenių, kuriuose pažymėtas atsakymas „Taip“ į klausimą, ar gyventojai pritaria Luhansko srities nepriklausomybei. Vis dėlto žurnalistė neišvydo nė vieno balsuoti atėjusio rinkėjo.
Balsavimo apylinkė įsikūrusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pastate, kuriame seniau buvo Komunistų partijos būstinė.
Referendumo Luhanske organizatorių atstovas Vasilijus Nikitinas „Kyiv Post“ sakė, kad mieste balsavo jau 71 proc. rinkėjų, o visoje srityje – net 79 proc.
17.20 val. Separatistai skelbia, kad iki 16 val. balsavo 69 proc. doneckiečių
Rusijos naujienų agnetūra „Ria Novosti“, cituodama referendumo organizatorių atstovą Romaną Liaginą, teigia, kad iki 16 val. Donecko srityje savo valią pareiškė 69,21 proc. gyventojų.
R.Liaginas nurodė netgi dar tikslesnį skaičių – pasak jo, balsavo 2 298 842 Doneckiečiai.
Tuo tarpu „Jungtinė pietryčių armija“ skelbia, kad Luhanske iki 15 val. balsavo 75 proc. rinkėjų.
17.06 val. Separatistų lyderis: vos bus paskelbti rezultatai, Ukrainos pajėgos bus laikomos okupantais
Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas pareiškė, kad vos bus paskelbti šiandienos „referendumo“ rezultatai, „Donecko Liaudies Respublika“ nustatys savo valstybines sienas ir visos čia esančios Ukrainos pajėgos bus laikomos „okupantais“.
„Visos karinės pajėgos mūsų teritorijoje po oficialaus referendumo rezultatų paskelbimo bus laikomos neteisėtomis ir paskelbtos okupantais, – pareiškė D.Pušilinas, kurį cituoja agentūra “Interfax„. – Būtina kuo greičiau suformuoti valstybines sienas ir kariuomenę.“
15.25 val. Luhansko gubernatorė: nelegalus referendumas žlugo
Luhansko srities laikinoji gubernatorė Iryna Verygina pareiškime, išplatintame srities administracijos interneto svetainėje, teigia, kad referendumas Luhanske žlugo.
„Galime tvirtai pareikšti, kad Luhansko sritis pasakė aiškų Ne! nelegaliam vadinamosios Luhansko Liaudies Respublikos referendumui“, – sakė ji.
Pasak I.Veryginos, dėl politinės įtampos regione išaugo nusikalstamumas, dėl ko daugybė vietinių gyventojų pakeitė savo poziciją ir dabar smerkia separatizmą.
Kalbėdama „Laisvės radijo“ eteryje, gubernatorė sakė sekmadienį apvažinėjusi šiaurinius Luhansko srities rajonus.
„Jei pažiūrėsite Svatove, Markovkoje, Belokurakine, Novopksove, čia referendumas nevyksta. Taip, šią savaitę čia buvo atvykę ginkluoti žmonės, bandė įbauginti vietos gyventojus, bet šiandien joks referendumas nevyksta“, – patikino ji.
Ji neigė, kad į vadinamąjį „referendumą“ atėjo daug žmonių, cituodama vietos valdžios ir teisėsaugos duomenis.
I.Verygina taip pas sakė, kad kai kuriuose Luhansko miestuose „referendumą“ separatistai organizuoja atstatę automatus.
14.59 val. Už bendradarbiavimą su referendumo rengėjais – baudžiamoji atsakomybė
Ukrianos teisingumo ministras Pavlas Petrenka spaudos konferencijoje sakė, kad vienintelis pseudoreferendumo rytuose tikslas – padėti teroristams išvengti atsakomybės už masines žudynes, kankinimą ir smurtą.
„Jokio referendumo nebuvo, konstitucija ir įstatymai to nenumato. Turime pokalbių tarp Maskvos ir teroristų įrašus, kuriuose jie tariasi, kaip falsifikuoti rezultatus. SBU vakar sulaikė automobilį su 100 tūkst. pažymėtų biuletenių, daugiau nei registruotų rinkėjų Slovjanske“, – sakė teisingumo ministras.
„Jokio referendumo nebuvo, konstitucija ir įstatymai to nenumato. Turime pokalbių tarp Maskvos ir teroristų įrašus, kuriuose jie tariasi, kaip falsifikuoti rezultatus. SBU (Ukrainos saugumo tarnyba) vakar sulaikė automobilį su 100 tūkst. pažymėtų biuletenių, daugiau nei registruotų rinkėjų Slovjanske“, – sakė teisingumo ministras, kurį cituoja „Kyiv Post“.
Pasak jo, kol kas nėra priežasčių skelbti nepaprastosios padėties ar komendanto valandos, nors kaip tik to nori Maskva, siekianti sutrukdyti gegužės 25 dieną numatytus prezidento rinkimus.
Pasak P.Petrenkos, Generalinė prokuratūra ir SBU perspėjo Donbaso tarybų narius, kad už bendradarbiavimą su separatistais gresia baudžiamoji atsakomybė.
Ukrainos Užsienio reikalų ministerija patikino, kad referendumai neturės jokios įtakos Doneckos ir Luhansko sričių teisiniam statusui.
14.45 val. Balsavimas – tiesiog gatvėje
Portalas 0629.com.ua rašo, kad Mariupolyje, kur visam pusę milijono gyventojų turinčiam miestui skirtos keturios „balsavimo stotys“, žmonės balsuoja tiesiog gatvėje.
Balsavimo punktuose nėra jokių balsavimo kabinų, tačiau stovi užanstpauduotos balsadėžės su Ukrainos herbu. Eilės prie jų vis ilgėja – norintys balsuoti turi laukti tris valandas.
„Daugelis užėmę vietą ne tik sau, bet ir draugams. Balsavimas vyksta stichiškai, visi padeda kryžiuką, kur patinka, neslepia atsakymų nuo svetimų akių“, – rašo portalas.
Balsavimas vyksta ir gatvėje, kur stovi biuletenių išdavimo staliukai. Mariupoliečiai prieina prie staliuko, ant kurio parašytas mokyklos, kurioje jie balsavo per įprastus rinkimus, numeris ir atiduoda „rinkimų komisijai“ savo pasą.
„Donecko Liaudies Respublikos“ separatistų atstovai užsirašo rinkėjo asmens duomenis ant A4 formato lapų. Gyventojai padeda savo parašą ir gauna biuletenį. Šie yra spausdinami tiesiog iš kompiuterio, be jokių parašų ir antspaudų. Čia pat pažymėję savo pasirinkimą mariupoliečiai įmeta biuletenį į urną, kuri užanstpauduota raudona juosta su nežinia kieno parašu.
12.58 val. Balsuoja mirusios sielos
Donecko ir Luhansko „referendumo“ rengėjai skelbia neįtikėtinus balsavimo rezultatus. Iki vidurdienio Donecko srityje neva balsavo jau 32,7 proc. rinkėjų, o Luhanske – net 65 proc., praneša „Kyiv Post“.
„Novaja Gazeta“ rašo, kad vieno Donecko srities miesto, Artemovsko, meras Oleksijus Reva referendumą paskelbė neteisėtu ir atsisakė suteikti patalpų balsavimo reikmėms. Pasak žiniasklaidos, šiame mieste veikia tik keturios balsavimo apygardos, kai per įprastus rinkimus piliečiai balsuoja 40-yje vietų.
„Donbaso naujienos“ anksčiau pranešė, kad Donecko miesto gyventojai taip pat nežino, kur reikia eiti balsuoti.
Dauguma norinčiųjų tiesiog susirinko centrinėje Lenino aikštėje. „Aš nusprendžiau ateiti čia, nes neaišku, kur reikia balsuoti. Čia man pasakė, kad galiu balsutoi, kur man patogu“, – cituojamas vienas doneckietis.
Portalas 0642.ua, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad „referendumo“ organizatoriai Luhansko srityje naudojasi senais rinkėjų sąrašais, likusiais iš 2004-ųjų prezidento rinkimų. Nuo to laiko srityje rinkėjų esą sumažėjo 400 tūkst.
„Beveik 400 tūkst. negyvų sielų prabalsavo gegužės 11 dieną už neaišku kokią respubliką“, – teigia šaltinis.
12.20 val. Galima balsuoti ne tik už save, bet ir už kaimyno žmoną
Portalas TSN.ua praneša, kad Donecke į referendumą ateina tik separatistų rėmėjai, o didžioji dalis srities gyventojų neketina balsuoti.
Luhansko portalas 0642.com praneša, kad šiame mieste žmonėms leidžiama balsuoti ne tik savo vardu, bet ir už giminaičius ar kaimynus, kurie negalėjo ateiti prie balsadėžių. Tereikia atsinešti šių pasus.
„Dombaso naujienų“ reporteris praneša, kad jau balsavo keturiose skirtingose balsavimo apylinkėse – už savo kaimyną ir jo žmoną.
Mariupolio miesto Donecko srityje žiniasklaida praneša, kad beveik pusę milijonų gyventojų turinčiame mieste veikia tik 4 rinkimų apygardos. „Eilės milžiniškos“, rašo portalas 0629.ua.
Rusų portalas Gazeta.ru, praneša kad iki 10 val., t.y., praėjus dviems valandoms nuo balsavimo apygardų atidarymo, balsavo 22 proc. rinkėjų.
JAV nepripažins rezultatų
Balsavimas, vykstantis kaip du „referendumai“ Donecko ir Luhansko srityse, kur sukilėliai kontroliuoja daugiau kaip tuziną miestų, yra rimtas politinės krizės Ukrainoje eskalavimas. Ukrainos krizė sukėlė tokį Rytų ir Vakarų santykių atšalimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos.
Nors referendumų rezultatą „taip“ tikriausiai pripažintų tik Rusija, jie smarkiai pakenks prezidento rinkimams, kurie Ukrainoje turi įvykti po dviejų savaičių ir kuriuos JAV bei Europos Sąjunga (ES) laiko labai svarbiais siekiant atkurti stabilumą.
Referendumai vyksta Rytų Ukrainoje tęsiantis kovoms. Kijevo valdžiai stengiantis išstumti sukilėlius iš jų kontroliuojamų miestų, praėjusią naktį Slovjanske nugriaudėjo keli sprogimai.
Armija kovoja su gerai ginkluotais separatistais, kurie užsibarikadavo dviejose šį sekmadienį referendumus rengiančių sričių miestuose ir miesteliuose.
Šie referendumai yra „neteisėti pagal Ukrainos įstatymus ir yra bandymas toliau kurti skilimą ir netvarką“, sakoma vėlai šeštadienį paskelbtame JAV valstybės departamento atstovės Jen Psaki pareiškime.
Šiais balsavimais „pažeidžiama tarptautinė teisė ir Ukrainos teritorinis vientisumas“, pabrėžė ji ir pridūrė, kad JAV referendumų rezultatų nepripažins.
Anksčiau šeštadienį Prancūzija ir Vokietija drauge pagrasino „pasekmėmis“ Rusijai, jei prezidento rinkimai bus sužlugdyti. Panašiai kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama, kai perspėjo automatinėmis sankcijomis ištisiems Rusijos silpstančios ekonomikos sektoriams.
Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas perspėjo, kad balsavimas už nepriklausomybę tiems regionams būtų „žengimas į bedugnę“ ir vestų prie jų ekonomikos „visiško sunaikinimo“.
Nors sukilėliai tvirtina, kad galimybę balsuoti turės 90 proc. iš 7 mln. dviejose minimose srityse gyvenančių žmonių, separatistų kontroliuojamuose rajonuose gyvena mažiau nei pusė šių gyventojų.
Separatistai nusprendė vis tiek surengti balsavimus, nors trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai paprašė juos atidėti.
Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas sakė, jog šį sekmadienį tikisi 100 proc. rinkėjų aktyvumo.
Paaiškėjus rezultatams, „pradės funkcionuoti Donecko respublika“, kuri puoselės „draugiškus santykius“ su Rusija, pridūrė jis.
Kitas sukilėlių lyderis, Romanas Liaginas, sakė: „Jei atsakymas bus „taip“, tai nebūtinai reikš, kad mes jungsimės prie Rusijos“.
Ketvirtadienį paskelbti Vašingtone įsikūrusio „Pew Research Centre“ apklausos rezultatai rodo, jog 70 proc. ukrainiečių Rytų Ukrainoje nori likti vieningoje šalyje, o 18 proc. pritaria atsiskyrimui.
Kijevas balsavimus jau atmetė kaip neteisėtus ir prieštaraujančius Ukrainos konstitucijai.
Tačiau kaip ir Kryme, kurį Rusija kovo mėnesį aneksavo po panašaus referendumo, Kijevas nesugebėjo sustabdyti pasirengimo balsavimams.
Viena rinkėja, Viktorija Petrovna, anksti atvyko į rinkimų apylinkę Donecke. Ji AFP sakė: „Tai svarbi diena. Jie mums pasakė ateiti ir balsuoti, tad būtina tai daryti. Gyvename labai svarbiais laikais“.
Penktadienį iki 21 žmogaus žuvo per kovas šalies pietryčiuose esančiame Mariupolio uostamiestyje, kurias vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pavadino „visapusišku kariniu susidūrimu“. Tas smurtas prasiveržė Ukrainai ir Rusijai minint sovietų pergalę prieš nacius Antrajame pasauliniame kare, be to, tą pačią dieną V.Putinas triumfuodamas apsilankė aneksuotame Kryme.
Mariupolyje sekmadienį paskelbtas gedulas, o emocijos vis dar verda, pranešė korespondentai.
Nors skirtingi pareigūnai pateikia skirtingus žuvusiųjų skaičius, atrodo, kad tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi konflikto diena nuo gegužės 2-osios, kai Pietų Ukrainos uostamiestyje Odesoje po susirėmimų siaubingas gaisras pareikalavo 42 gyvybių, daugiausia – prorusiškų aktyvistų.