Nepaisant to, kad Prancūzijos prezidento rinkimų sistema visiškai neprimena JAV valstijų rinkikų kolegijos, prancūzus veikia tos pačios jėgos, iškėlusios ekspertų nurašytą D.Trumpą į prezidento postą.
Manoma, kad panašaus netikėto palaikymo gegužės mėnesį gali sulaukti ir respublikoną su pergale skubėjusi pasveikinti M.Le Pen.
Kremliaus banko paskolą gavusi M.Le Pen nėra naujai į politiką įsiveržusi asmenybė. Ji jau kelis metus demonstruoja nemenką rinkėjų palaikymą apklausose. Manoma, kad rimčiausią konkurenciją jai sudarys centro dešinės kandidatas, kuriuo gali tapti Alainas Juppe.
M.Le Pen „Nacionalinio Fronto“ partija puikiai pasirodė Europos Parlamento rinkimuose. Griežta migracijos politika ir kritiškumas Europos Sąjungos atžvilgiu patraukė beveik 30 proc. rinkėjų dėmesį.
Pavojingos idėjos
Tiesa, didžiausią problemą M.Le Pen ambicijoms gali kelti būtent rinkimų sistema. Ji niekaip nesugebės iššokti aukščiau 50 proc. visų balsų ribos. Prancūzus vis dar gąsdina siūlymai palikti euro zoną, gresiantys rimtais finansiniais sunkumais.
D.Trumpo pasikeitimai patiko amerikiečiams, tačiau jie nežadėjo valiutos nuvertėjimo. M.Le Pen siūlomas planas tiesiogiai siejasi su šiuo procesu. Būtent tokia grėsmė atbaido mažiausiai penktadalį rinkėjų, reikalingų Kremliaus remiamai radikalei.
„Nacionalinio fronto“ lyderei padėtų griežtos retorikos atsisakymas. Raktu į sėkmę gali tapti ir tai, kad prezidento rinkimuose rinkėjai vadovaujasi kitokiomis prielaidomis nei regioniniuose ar parlamento rinkimuose.
M.Le Pen pamažu tampa politinio pasaulio žvaigžde, atpažįstama ir užsienyje.
M.Le Pen pamažu tampa politinio pasaulio žvaigžde, atpažįstama ir užsienyje. „Brexit“ ir D.Trumpo išrinkimas leidžia ir jai taikyti panašų sėkmės receptą nusivylusiems prancūzams vilioti.
2012 metų rinkimuose ji sulaukė 17,9 proc. palaikymo, o tai reiškia 6,4 milijonų balsų.
Palankesnis konkurentas – buvęs šalies lyderis
Apklausos rodo, kad M.Le Pen turėtų prasimušti į antrąjį rinkimų ratą ir jame susidurs su A.Juppe. Buvęs premjeras ir užsienio reikalų ministras turi sukaupęs didelę politinę patirtį ir buvo įsisukęs į korupcijos skandalus.
Jis, kaip ir H.Clinton, nepasižymi charizmatišku bendravimu ir neturi aktyvaus rinkėjų palaikymo. Tai gali padėti emocingai ir agresyvia retorika pasižyminčiai M.Le Pen.
Manoma, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė agresyvią kampaniją pradės kitų metų vasario mėnesį. Jos kampanijos atstovai vis dar nepraranda vilties, kad A.Juppe centro dešinės priešlaikiniuose rinkimuose pralaimės buvusiam šalies lyderiui Nicolas Sarkozy.
Dėl korupcijos skandalo ir tamsios politinės praeities jis būtų dar lengvesniu taikiniu politikos autsaidere save laikančiai M.Le Pen.
Jei jis patektų į antrąjį rinkimų turą, prancūzai būtų priversti rinktis iš dviejų ne itin mėgstamų kandidatų. Tai taptų savotiška JAV prezidento rinkimų tąsa.
M.Le Pen vis dar nėra prognozuojama pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose, tačiau po D.Trumpo triumfo ši idėja nebeatrodo tokia absurdiška.
