V.Makėjus užsienio reikalų ministro poste buvo nuo 2012 m. Prieš tai ketverius metus jis buvo Baltarusijos prezidento administracijos vadovas, o 2000-2008 m. – Baltarusijos prezidento padėjėjas. Ekspertų nuomone, V.Makėjus taip pat buvo laikomas galimu Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos, valdančio šalį nuo 1994 m., įpėdiniu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį viešai išreiškė užuojautą dėl politiko mirties: „Vladimiras Vladimirovičius Makėjus buvo tikras Rusijos draugas, įnešęs unikalų indėlį į visapusišką plataus dvišalio bendradarbiavimo plėtrą, sąjunginės valstybės integracijos kūrimą, broliškų Rusijos ir Baltarusijos tautų ryšių stiprinimą“.
Ko gero, tokiais žodžiais V.Makėjaus mirtis tebuvo sutikta tik Baltarusijoje ir Rusijoje. Lietuvoje gyvenanti opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, komentuodama ministro mirtį, pavadino V.Makėjų Baltarusijos žmonių išdaviku.
„2020 m. V.Makėjus išdavė Baltarusijos žmones ir palaikė tironiją. Taip jį prisimins Baltarusijos žmonės“, – sakė S.Cichanouskaja.
Jam vadovaujant užsienio reikalų ministerijai, Baltarusija ne kartą sulaukdavo Vakarų kritikos dėl susidorojimo su opozicija, dėl abejotinų rinkimų ir dėl leidimo Rusijos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija per karą Ukrainoje.
Apie buvusio Baltarusijos užsienio reikalų ministro mirtį pasirodžiusiuose pranešimuose pasaulio žiniasklaidoje teigiama, kad iki 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų, sukėlusių masinius protestus šalyje, V.Makėjus stengėsi duoti pradžią draugiškesniems Baltarusijos ir Vakarų santykiams. Tačiau Lietuvos ekspertai pastebi, jog kontakto su Vakarais pastangos, greičiausiai, tebuvo didesnio masto A.Lukašenkos strategijos dalis.
„Apsisprendė likti su diktatoriumi“
Buvęs Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ne kartą asmeniškai susitiko su V.Makėjumi. Jo nuomone, dialogas nei su pačia Baltarusija, nei su jos atstovais niekada nebuvo lengvas.
„Mes su Vladimiru Makėjumi bendravome dalykiškai ir, tiesą sakant, man atrodė, jog jis yra liberalesnių pažiūrų. O gal čia buvo tokia pozicija – sunku dabar pasakyti. Teigiantys, kad jis buvo vienas iš bendravimo su Vakarais kanalų, yra teisūs, nes daugiau tų kanalų Baltarusija nelabai ir turėjo. Prezidentas, dabar jau buvęs prezidentas, orientuojasi daugiau į Rytus, kitur jo niekas neįsileidžia.“
L.Linkevičius pastebėjo, jog bandydamas suprasti Baltarusiją, jos vidaus ir užsienio politiką, dažnai susidurdavo su įvairiais niuansais. Jis prisiminė savo vizitą į Minską prieš keletą metų, kurio metu suprato, jog, kitaip nei kitos buvusios Sovietų bloko šalys, Baltarusija neturi savo kovo 11-osios.
„Aš niekaip nesupratau, kaip čia yra. Pasirodo, Baltarusija turi kitą dieną – Minsko išvadavimui iš fašistų paminėti. Savo kovo 11-osios jie nešvenčia, nes, kaip paaiškėjo, tuo metu A.Lukašenka buvo Aukščiausios Tarybos deputatas ir balsavimo metu jis balsavo prieš. Tai buvo susiję su Sovietų Sąjungos subyrėjimu, o tai, jo nuomone, jokia šventė.“
