Netikėta žinia: tokių rusų apklausų rezultatų dėl karo dar nebuvo

Sociologų duomenimis, 53 proc. respondentų pasisakė už perėjimą prie derybų proceso, o norinčių, kad karo veiksmai tęstųsi, dalis sumažėjo iki 36 proc., skelbia laikraštis „The Moscow Times“.

„Pritariančiųjų karinės operacijos tęsimui dalis pasiekė žemiausią lygį, o pritariančiųjų deryboms – aukščiausią per visą stebėjimo laikotarpį“, – rašo tyrėjai iš „Russia Field“. Palyginimui: vasario mėnesį 49 proc. norėjo derybų, o 40 proc. norėjo karo. O iki 2023 m. vasaros „karo šalininkų“ visuomenėje buvo daugiau nei „taikos šalininkų“.

Rekordinę karinių veiksmų šalininkų dalį sociologai užfiksavo pačioje invazijos pradžioje: 2022 m. balandį ir gegužę 54 proc. Ir nuo to laiko šis rodiklis vis mažėjo.

„Russia Field“ duomenys/Daugiau nei pusė rusų pritaria deryboms su Ukraina

79 proc. „Russia Field“ apklaustųjų yra pasirengę pritarti galimam Vladimiro Putino sprendimui nutraukti karą ir pradėti derybas. Tai taip pat visų laikų rekordas, kuris yra 13 procentinių punktų didesnis nei 2023 m. vasarį. Kartu „60 proc. respondentų pritartų paliauboms be išankstinių sąlygų“, o tik trečdalis nepritartų šiai idėjai, pažymi „Russia Field“.

Dauguma rusų (63 proc.) vis dar mano, kad karas yra „sėkmingas“ Rusijos kariuomenei, kuriai pavyko užimti penktadalį Ukrainos teritorijos. Vis dėlto, palyginti su vasariu, visuomenės tikėjimas ginkluotosiomis pajėgomis sumažėjo: birželį apie „sėkmę“ fronte kalbėjo rekordinis 69 proc. rusų skaičius.

Sunerimo dėl dronų ir atakų tolimojo nuotolio ginklais

Apklausos duomenimis, įprastais tapę dronų smūgiai, paralyžiuojantys oro uostų darbą, taip pat pasienio regionų apšaudymas ir pradėti smūgiai Vakarų ginklais Rusijos gilumoje padidino visuomenės baimę dėl asmeninio saugumo. 40 proc. respondentų teigė „jaučiantys pavojų sau asmeniškai“. Palyginti su praėjusių metų vasara, jų dalis padidėjo 4 p. p.

„Dažniausiai respondentai baiminasi bepiločių lėktuvų smūgių“, – pažymi „Russia Field“: šį variantą pasirinko 27 proc. apklausos dalyvių. Dar 18 proc. teigė, kad bijo „apšaudymo“ ir „gaunamų atakų“, 17 proc. – mobilizacijos, o 12 proc. – artimųjų mirties ar sužeidimo.

Už karą labiausiai pasisako pensininkai

Agresyviausia „karo partijos“ dalimi išlieka pensininkai, kurie informacijos semiasi iš valstybinių televizijos kanalų, rodo apklausa. Vyresnio amžiaus respondentai dažniausiai nepritaria paliaubų susitarimui, kovas apibūdina kaip „sėkmingas“ ir teigia, kad šalis „eina teisingu keliu“.

Visas naujienas apie karą Ukrainoje skaitykite ČIA.