Pasak jo, nedideliam visų džiaugsmui praėjusią savaitę Rusija tesėjo savo žodį. Likus dviem dienom iki sutarto termino pabaigos, Maskva išardė patikrinimo punktus, po rugpjūtį įvykusio Gruzijos–Rusijos karo giliai įsiskverbusius Gruzijos teritorijoje.
Tai buvo tik pirmojo pažado, kurį pavyko išgauti Europos Sąjungai derybose atstovavusiam N.Sarkozy iš Rusijos vadovo Dimitrijaus Medvedevo, ištesėjimas. Tačiau tai – svarbus žingsnis kažko primenančio taiką, nesvarbu, kokią šaltą ir silpną, Kaukazo regione link. N.Sarkozy tai buvo ir asmeninė pergalė, kažkas apčiuopiamo tarpininkavimo pastangose, kurioms jis vadovavo.
Prancūzijos diplomatai prasidėjus Kaukazo krizei stebėjosi, kaip Gruzija būtų išgyvenusi, jei vietoj jų šalies Europos Sąjungai būtų pirmininkavusi kuri nors kita Bendrijos narė. Prancūziškas pasididžiavimas? Galbūt, bet jei karas būtų kilęs dviem mėnesiais anksčiau, deryboms su Rusija būtų vadovavusi Slovėnija; jei penkiais mėnesiais vėliau – Čekija. Nė viena iš minėtų šalių neprilygsta Prancūzijai savo politine patirtimi. Be to, dažnai kritikuojamas N.Sarkozy vadovavimo stilius, jo kontroversiniai, tariamai padriki, tarpusavyje nesusiję užsienio politikos sprendimai, galiausiai tarptautiniu lygmeniu reiškė pergalę.
Impulsyvi N.Sarkozy asmenybė, kadaise šmeižta Europoje, dabar kai kurių įtakingų Prancūzijos ir Europos kariuomenių bei diplomatų atstovų apibūdinama kaip pliusas derantis dėl greitai besikeičiančios pavojingos situacijos. Per tris dienas nuo karo pradžios, N.Sarkozy išsiuntė užsienio reikalų ministrą Bernardą Kouchnerį į Tbilisį. Dar po dviejų dienų Prancūzijos vadovas apėjo Europos Sąjungos konvenciją, nesikonsultuodamas su visa Bendrija ir pasiekė šešių punktų paliaubų tarp Maskvos ir Tbilisio, susitarimą.
Impulsyvi N.Sarkozy asmenybė, kadaise šmeižta Europoje, dabar kai kurių įtakingų Prancūzijos ir Europos kariuomenių bei diplomatų atstovų apibūdinama kaip pliusas derantis dėl greitai besikeičiančios pavojingos situacijos.
Kritikai pasmerkė dokumentą, teigdami, kad jame labai daug trūkumų. Esą vienas svarbiausių – Gruzijos „teritorinio vientisumo“ nepaminėjimas. „Le Monde“ pavadino N.Sarkozy „kapituliacijos pranašu“. Tačiau saugumo ekspertams, atsižvelgusiems į susiklosčiusias aplinkybes, N.Sarkozy pasiektas susitarimas atrodė tobulas.
Kai kurie N.Sarkozy kontroversiniai diplomatiniai sprendimai, padaryti ankstyvoje jo vadovavimo Prancūzijai stadijoje, taip pat davė vaisių. Skirtingai nei jo pirmtakas Žakas Širakas ir Vašingtonas N.Sarkozy kalbasi su visais, nepriklausomai, pažeidžia jie žmogaus teises, ar ne. Faktiškai visą laiką tai vyko vidaus politikos sąskaita – Prancūzijos visuomenei tokie jų prezidento sprendimai nepatiko.
Tačiau N.Sarkozy įsitikinimu, tokia diplomatija gali apsaugoti nuo nesusipratimų, pasiekti rezultatų žmogaus teisių srityje ir padrąsinti šalis sugrįžti į tarptautinėje arenoje vyraujančią tendenciją. Per pastaruosius metus N.Sarkozy teko susitaikyti su milžiniška kritika dėl Hugo Chavezo, Muammaro Kaddafi ir Basharo al-Assado priėmimo Paryžiuje.
2007 metais dalyvaudamas Prancūzijos prezidento rinkimuose, N.Sarkozy bandė laimėti savo tautos simpatijas deklaruodamas griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. Tąkart jis smerkė Rusijos prievartą Čečėnijoje ir šioje šalyje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau, kaip pažymi Prancūzijos tarptautinių santykių instituto Paryžiuje specialistas Thomas Gomartas, ši vertybėmis paremta kritika, kuria N.Sarkozy rėmėsi savo rinkimų kampanijoje, virto pragmatizmu jam tapus šalies vadovu.
Pavyzdžiui, N.Sarkozy buvo vienas iš nedaugelio Vakarų valstybių lyderių, pasveikinusių Vladimirą Putiną jo partijai laimėjus parlamento rinkimus, kuriuose, pasak daugelio analitikų, būta daugybė pažeidimų. Šis N.Sarkozy žingsnis tąkart suglumino jo Europos sąjungininkus. Tačiau tikriausiai būtent tai, kad jis palaikė ryšius su V.Putinu net ir tada, kai tik nedaugelis sutiko su minėtų rinkimų rezultatais, galiausiai prisidėjo prie galimybės derėtis. „Rusijoje nemanoma, kad N.Sarkozy yra nepelnytai pagiežingai nusiteikęs Maskvos atžvilgiu. Būtent tai leido jam sukaupti tam tikrą „geros valios“ Maskvoje kapitalą ir krizės Kaukaze metu N.Sarkozy tuo kapitalu pasinaudojo“, – tvirtina Europos reformos centro Londone specialistas Tomas Valasekas.
Tačiau nepaisant visų nuopelnų, kuriuos pavyko pasiekti N.Sarkozy derybose su Rusija, nemažai ką dar reikia atlikti. Pavyzdžiui, N.Sarkozy nepavyko užtikrinti Europos Sąjungos stebėtojų įsileidimo į Pietų Osetiją ir Abchaziją. Be to, Rusija dar įgyvendino ne visus savo pažadus: vienas svarbiausių – patraukti savo pajėgas iš Gruzijos teritorijos iki spalio 10 d. Spalio viduryje Europos Sąjungos lyderiai Ženevoje taip pat ketina susitikti su savo kolegomis iš Rusijos ir Gruzijos, kur ketina aptarti Pietų Osetijos ir Abchazijos saugumo klausimą. Taigi dar liko susitarti dėl daugybės klausimų. O ir pats susitikimo Ženevoje organizavimas pareikalaus delikačios diplomatijos. Tačiau šiandien N.Sarkozy yra stiprioje derybų pozicijoje. Krizė suteikė jam tą tarptautinę svarbą, kurios jam iki šiol taip trūko. Visa tai nutildė ir N.Sarkozy kritikus namuose.
