Atkartojo populiarią propagandą
Viena „Facebook“ vartotoja netrukus po karo metinių pasidalijo dviem, panašu, to paties daugiau nei 20 aukštų daugiabučio nuotraukomis.
Kairiojoje, esą darytoje pernai vasarį, matyti vienoje pusėje gerokai apgadinti keli iš viršutinių aukštų. Dešiniojoje – visiškai taikus vaizdas po metų: ne tik dangus melsvas ir saulėtas, nebe apsiniaukęs, bet ir namas suremontuotas, lyg nė mažiausias langas nebūtų nukentėjęs.
„Melas ir Ukrainoje melas“, – lakoniškai, bet didžiosiomis raidėmis pakomentavo moteris.
Ką tiksliai ji turėjo omeny, galima tik numanyti. Tačiau žodžiai, parašyti virš aptariamų nuotraukų koliažo, – „This war is FAKE!“ (angl. „Šis karas yra melagystė!“) – paaiškina frazės reikšmę.
Taip pat skaitykite: Karo metai: 7 dažniausiai platinamos melagienos apie Ukrainą ir ukrainiečius.
Tai yra viena populiariausių ir dažniausiai kartojamų, vis pritaikant prie situacijos, propagandinių istorijų apie karą. Bene pirmiausia ji pasigirdo prie Kyjivo esančioje Bučoje pamačius, kad Rusijos kariai masiškai žudė civilius gyventojus.
Panašios melagienos buvo kuriamos ir apie kitus karo nusikaltimus: tariamai suvaidinta buvo masinė kapavietė Iziume ir ataka prieš prekybos centrą Kremenčuke, esą vaidino ir Mariupolio ligoninėje sužeista nėščioji.
„Twitter“ įrašą ištrynė
Stew Petersas, kurio įrašu su daugiabučio nuotraukomis pasidalijo lietuvė, yra prieštaringos reputacijos JAV radijo laidų vedėjas, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų sąmokslo teorijų ir melagienų apie COVID-19 skleidėjas.
Iš ekrano nuotraukos galima suprasti, kad įrašas buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Twitter“, kur S.Petersas prisistato „Amerikos disidentu“ ir „postapokalipsės karo vadu“. Jo paskyrą seka 260 tūkst. žmonių.
„Google“ paieškos laukelyje įvedus „Stew Peters war is fake Twitter“, išmetami keli puslapiai straipsnių ir įrašų tinklalapiuose bei įvairiuose socialiniuose tinkluose, kuriuose cituojamas šis komentaras.
Bet paties įrašo nebėra – jis buvo pašalintas kaip pažeidžiantis „Twitter“ taisykles.
Galima rasti nebent jo suarchyvuotą versiją arba įrašo ekrano kopijų – jomis aktyviai dalijasi ne tik prokremliškai nusiteikę (čia, čia), bet ir smerkiantieji karą internautai.
Aktyviai „Twitter“ besireiškiantis S.Petersas ne kartą yra rašęs, esą Ukrainos užpuolimas yra melagiena.
Vasario 24-ąją – per plataus masto invazijos metines ir tą pačią dieną, kai pasirodė vėliau pašalinta frazė, – jis paskelbė minutės trukmės vaizdo įrašą, pilną panašių palyginimų (privačių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties pastatų, degalinių, gatvių ir kelių).
„Rimtai, šis karas yra 100 proc. melagiena!“ – pakomentavo sąmokslo teorijų skleidėjas ir sulaukė daugiau nei 40 tūkst. paspaudimų „patinka“. Įrašas buvo peržiūrėtas 4,7 mln. kartų, juo pasidalijo bemaž 20 tūkst. žmonių.
Tiesa, ne visi tokią išvadą sutiko palankiai. „Kitą kartą tikriausiai apsvarstysi nusileidimą Mėnulyje“, – ironizavo vienas komentatorius.
Šis vaizdo įrašas dar pernai spalį pasirodė oficialioje Gynybos ministerijos paskyroje „Twitter“. Tiesa, jis sulaukė mažesnio dėmesio: iki šiol buvo peržiūrėtas 906 tūkst., beveik 40 tūkst. žmonių paspaudė „patinka“, beveik 8 tūkst. pasidalijo.
„Praėjo pusė metų, kai Rusijos okupantai buvo išvyti iš Kyjivo srities, – pakomentuota prie jo. – Ukrainiečiai valo netvarką. Žingsnis po žingsnio. Namas po namo. Taip bus ir toliau – iki visiškos pergalės prieš Rusijos tamsą ir tironiją.“
Tą pačią dieną S.Petersas pasidalijo dviejų Ukrainos ambasadorės Estijoje Marianos Betsos įrašų – sveikinimo pastarajai nepriklausomybės dienos, minimos kaip tik vasario 24-ąją, proga ir to paties apgriauto bei sutvarkyto daugiabučio nuotraukų koliažo – kopijomis.
Nuotraukas, kuriomis greičiausiai pasidalijo ir „Twitter“ nuobaudos įrašo ištrynimu sulaukė melagienų skleidėjas, diplomatė paskelbė vasario 21-ąją. „Ukrainos atstatymas veiksme“, – pasidžiaugė ji.
Ambasadorė dėmesiu taip pat pralaimėjo S.Petersui: 15,5 tūkst. peržiūrų prieš 900 tūkst., daugiau nei 600 „patinka“ prieš daugiau nei 2,1 tūkst., 85 pasidalinimai prieš daugiau nei 250.
M.Betsa panašias nuotraukas – Laisvės prospekte esančio daugiabučio vaizdu po atakos pernai kovą ir praėjus metams – paviešino ir šiomis dienomis.
Apgriauto namo vaizdų – daugybė
Aiškinimai, esą daugiaaukštis nebuvo nukentėjęs nuo raketos atakos, kad karas apskritai yra apgaulė, nes tariamai neįmanoma jo metu atstatyti namą, yra klaidinantys.
Patys komentatoriai pradėjo aiškinti S.Petersui, kad jis meluoja. Britų kariuomenės karininkas, tyrinėtojas, dokumentinių filmų ir dešimties knygų autorius Levisonas Woodas pasiūlė pasižiūrėti į savo padarytas aptariamo namo bei kito visai sugriauto statinio nuotraukas.
Vadinamąja žvalgyba pagal atvirus duomenis (OSINT) užsiimantis šveicarų žurnalistas Forrestas Rogersas įdėjo nuorodą į 10 sek. trukmės vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas atakos momentas. Sprendžiant iš ekrane matomo laiko, raketa į daugiaaukštį pataikė pernai vasario 26 d. rytą, keliolika minučių po 8 val.
Įraše iš toli matyti panašus pastatas, raketa į jį pataiko maždaug tame aukštyje, kurį galima numanyti iš platinamos nuotraukos, ir tuo metu, kaip nurodyta abejonių dėl karo tikrumo sukėlusioje nuotraukoje, – pernai vasarį.
Praėjus vos dviem dienoms po Rusijos invazijos pradžios įvykusią ataką plačiai nušvietė ir Ukrainos, ir užsienio žiniasklaida. Visame pasaulyje buvo dalijamasi filmuota medžiaga ir nuotraukomis, kuriose matyti daugiaaukštis gyvenamasis namas su didžiule skyle vienoje pusėje.
Nuotrauka iliustruojamas interneto enciklopedijos „Wikipedia“ straipsnis ispanų kalba apie Jungtinių Tautų rezoliuciją ES‑11/1, kuria pernai kovo 2 d. buvo pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą.
Trumpą vaizdo įrašą apie ataką galima rasti Jungtinės Karalystės visuomeninio transliuotojo BBC tinklalapyje. Išsamų pasakojimą po dienos parodė Kataro televizija „Al Jazeera“.
Puspenktos minutės reportaže apie mūšį dėl Kyjivo aiškiai matyti raketos smūgis į daugiaaukštį, rodomi viename bute įrengta kamera nufilmuotas vaizdas iš vidaus, po to – kaip gelbėtojai išneša sužeistą moterį, išdužę kito namo langai.
Kaip buvo paskelbta vėliau, per ataką sugriauti butai 15–21 aukštuose. Iškart buvo pranešta, kad per ataką niekas nežuvo.
Daugiaaukštis, stovintis Lobanovskio prospekte pietvakarinėje Kyjivo dalyje, netoli Žulianų oro uosto („Google Maps“ yra šio namo nuotrauka – tai galima suprasti iš matomų reklamų), įtrauktas į Nyderlandų tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ incidentų, per karą sukėlusių galimą pavojų civiliams gyventojams, duomenų bazę.
Darbus pradėjo aprimus mūšiams
Namas tikrai buvo atstatytas. Nepaisant reguliarių Rusijos raketų atakų, Kyjivas jau nuo kovo pabaigos nebebuvo priešakinėse kovų linijose. Rusijos kariai tuomet atsitraukė iš Ukrainos šiaurės ir pagrindines pajėgas perkėlė į pietus bei rytus.
Tokiomis sąlygomis jau gegužę buvo galima pradėti rekonstrukcijos ir remonto darbus. Ukrainos žiniasklaida vasarą ir rudenį išsamiai nušvietė procesą.
Atvirkštinė paieška pagal Lobanovskio prospekto namo nuotraukų koliažą nuveda oficialią Ukrainos paskyrą „Facebook“. Joje tas pats koliažas buvo paskelbtas vasario pabaigoje su priminimu, kaip namas buvo apgriautas: „Ši širdį verianti nuotrauka išgąsdino visą pasaulį ir parodė tikruosius Rusijos ketinimus.
Rusija manė, kad įvykdžiusi šį karo nusikaltimą privers Ukrainos dvasią palūžti ir pasiduoti. Tačiau ukrainiečiai vis tiek tęsia kovą.“
Daugiabutis, kaip nurodyta įraše, buvo renovuotas. Socialinių tinklų vartotojai patys ėmė aiškintis, kaip tai galėjo būti padaryta. Esą suniokota dalis buvo pašalinta ir atstatyta.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko pernai gruodį savo paskyroje „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas besilankantis nukentėjusiame pastate. Sostinės vadovas atvyko apžiūrėti darbų.
Kad tai tikrai tas pats daugiabutis, patvirtina pro langą matomi panašūs, tik žalsvos spalvos namai. Juos netoli rusvųjų (vienas iš jų nukentėjo per raketos ataką) galima pamatyti atsidarius „Google Street View“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
