Netvarkingas „Sputnik V“ žygis pripažinimo link: ką jis sako apie Rusijos mokslo būklę?

„The Lancet“ publikacijoje, kurios tikslumą tikrino ir juo nesuabejojo Vakarų mokslininkai, teigiama, kad „Sputnik V“ veiksmingumas – vienoje lygoje kartu su vakarietiškomis vakcinomis. Jis siekia 91,6 proc. praėjus 21 dienai po pirmosios dozės.

Rusijos biotechnologijų pramonei tokia naujiena – proga pasidžiaugti savo pasiekimais, nors Maskva pripažinimo link skubėjo pažeisdama visus Vakaruose įprastus protokolus. Apie esą efektyvią vakciną prabilta dar neužbaigus klinikinių tyrimų ir juose dalyvaujant patiems tyrėjams.

Kremliui vis dėlto svarbu ne tai, o faktas, kad apie „Sputnik V“ pasaulyje po „Lancet“ publikacijos kalbama vis palankiau – įskaitant ES. Kelios Bendrijos šalys, įskaitant Vokietiją, atvirai skelbia manančios, kad EMA turėtų patvirtinti rusišką vakciną.

„Scanpix“ nuotr./Vakcinos kūrimo darbai Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos institute Rusijoje

„RIA Novosti“ antradienį kaip tik paskelbė, kad EMA priėmė svarstymui Rusijos prašymą įregistruoti „Sputnik V“. Ir nors procesas turėtų užtrukti apie pora mėnesių, o tuomet Europą jau bus užplūdusios Vakarų gamintojų vakcinų dozės, Maskvoje skelbiamas triumfas.

Esą taip, Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos instituto Maskvoje mokslininkai nekreipė dėmesio į mokslui įprastus protokolus. Bet rezultatas yra, ir „Sputnik V“ pripažinimas yra ženklas apie Kremliaus pastangas atgaivinti Rusijos mokslą.

Taisyklės – nereikalingi barjerai?

Žlugus Sovietų Sąjungai mokslo finansavimas subliuško ir Rusijos tyrėjai masiškai patraukė į Vakarus – JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Šveicariją.

O Rusijos autokratinis lyderis V.Putinas pastaraisiais metais bando įpūsti stagnuojančiam mokslui naujos energijos – universitetams ir laboratorijoms metama galybė lėšų. 2018 metais prezidentas paragino mokslininkus skelbti kuo daugiau tyrimų ir jų rezultatus taikyti praktiškai.

Be to, per pastarąjį dešimtmetį Rusijoje išdygo kelios modernios mokslo įstaigos – pavyzdžiui, Skolkovo mokslo ir technologijų institutas, dar žinomas kaip „Skoltech“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Statomas Skolkovo mokslo ir technologijų instituto kompleksas

Tiesa, stebėtojai teigia, kad pakelti šalies mokslo prestižą trukdo nuo sovietmečio išlikęs nusistatymas prieš bendradarbiavimą su užsienio, ypač Vakarų, mokslininkais. Taip pat iki šiol privengiama importuoti tyrimams reikalingas medžiagas.

I.Jasny: pagrindinė problema – reguliavimas. Sakyčiau, kad mūsų įstatymai ir gairės 15 metų atsilieka nuo Europos Sąjungos.

Antai Maskvoje įsikūrusio investicinio fondo „Inbio Ventures“ mokslinių tyrimų vadovas Ilja Jasny „Sputnik V“ sukūrimą vadina „labiau išimtimi“ nei signalu, kad Rusijos mokslas jau gali konkuruoti pasaulyje.

„Pagrindinė problema – reguliavimas. Sakyčiau, kad mūsų įstatymai ir gairės 15 metų atsilieka nuo Europos Sąjungos“, – pripažįsta I.Jasny.

Prieš trejus metus V.Putinas paskelbė naują nacionalinę tyrimų strategiją, kuri numatė net 900 naujų laboratorijų, įskaitant penkiolika aukščiausios klasės tyrimų centrų, sukūrimą.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas

Bet, anot I.Jasny, daug rusų mokslininkų, kuriančių vaistus ir vakcinas, ir toliau vertina pasaulinius klinikinių tyrimų standartus – daug tiriamųjų ir trys aiškūs bandymų etapai – kaip „nereikalingus barjerus“.

Pinigų daugiau nei pasiekimų

Ekspertai teigia, kad Rusijos mokslininkai tarptautinio pripažinimo sulauktų, jei dažniau skelbtų mokslinius straipsnius ir tyrimus tokiuose recenzuojamuose žurnaluose kaip „The Lancet“, taip pat – jei noriau bendradarbiautų su kolegomis užsienyje.

Bet Rusija keliauja kita kryptimi. Publikacijų, kurios būtų parašytos šios šalies tyrėjų, pagrindiniuose tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose kaip tik nedaug.

Be to, Rusijos mokslinius tyrimus vis kamuoja skandalai dėl plagiatų ir duplikatų – pernai sausį Rusijos mokslų akademija turėjo atšaukti daugiau nei 800 mokslinių tyrimų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Sputnik V“ vakcinos dozių siunta

V.Putinas dar 2012 metais skelbė apie „Projekt 5-100“. Valstybė atseikėjo milijonus atrinktiems Rusijos universitetams (21-ai įstaigai) ir paskelbė, kad penki iš jų 2020-aisiais turėtų atsidurti geriausių pasaulio universitetų šimtuke.

Rusijos mokslinius tyrimus vis kamuoja skandalai dėl plagiatų ir duplikatų – pernai sausį Rusijos mokslų akademija turėjo atšaukti daugiau nei 800 mokslinių tyrimų.

Projektas žlugo – tik Maskvos valstybinis M.Lomonosovo universitetas viename reitinge atsidūrė 84 vietoje.

Sovietų Sąjungos ir Rusijos mokslas tradiciškai aptarnauja branduolinę energetiką, ginklų gamybą ir kosmoso technologiją – medicininiams tyrimams daug dėmesio nėra.

Nepaisant to, ir šioje srityje yra pasiekimų – Rusijoje sukurta vakcina nuo Ebolos hemoraginės karštinės, taip pat vakcina nuo Artimųjų Rytų respiracinio sindromo.

O pinigų yra – praėjusį penktadienį V.Putinas paskelbė 2021-uosius Rusijos „Mokslo metais“. Vyriausybė pažadėjo iki 2030 metų skirti mokslui ir medicinos tyrimams 280 mlrd. JAV dolerių.

Šlovės akimirkos?

Tarp kitko, nors iš pradžių Rusijoje buvo juntamas skeptiškumas „Sputnik V“ vakcinos atžvilgiu, dabar noras skiepytis didėja.

Nepriklausomas Levados centras vasario pradžioje skelbė, kad gruodį tik 38 proc. rusų norėjo skiepytis nuo koronaviruso, bet iš tų, kurie nenorėjo, net 30 proc. teigė palauksiantys klinikinių tyrimų rezultatų. O kadangi rezultatai geri, dabar klinikose, kurioje vyksta vakcinavimas, jau kuris laikas driekiasi eilės.

„Atrodo, kad šiandien nusprendė pasiskiepyti visa Rusija“, – neseniai vienoje Maskvos poliklinikoje pasiskundė slaugytoja Irina Vasiljeva.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Maskviečiai rikiuojasi eilėje vakcinavimo centre

Rusijos pareigūnai savo ruožtu triumfuoja. „Publikacija „The Lancet“ yra šachas ir matas. Kritikai nebeturi argumentų“, – džiaugėsi Rusijos tiesioginių investicijų fondo, rėmusio „Sputnik V“ kūrimą, vadovas Kirilas Dmitrijevas.

Nors iš pradžių Rusijoje buvo juntamas skeptiškumas „Sputnik V“ vakcinos atžvilgiu, dabar noras skiepytis didėja.

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas irgi kalbėjo apie straipsnį „The Lancet“ bei vadino jį įrodymu, kad Rusija nesuklydo nuspręsdama užregistruoti vakciną dar prieš trečiosios stadijos klinikinius tyrimus.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro Pasaulinės sveikatos politikos instituto direktorius Stephenas Morrisonas tvirtino, kad Rusija gali mėgautis šiomis akimirkomis, nes kaip tik šiuo metu bent jau ES vakcinavimo kampanija stringa.

„Šios naujienos tikrai kažką pasako apie Rusijos mokslo kokybę, iš kurios daug žmonių tyčiojosi ir teigė, kad labai daug rusų mokslininkų išvyko dirbti geresnėmis sąlygomis Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – teigė S.Morrisonas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“

Tiesa, Bendrija kol kas nėra patvirtinusi „Sputnik V“ vakcinos, nors dabar, kai skelbiama, kad ji saugi ir veiksminga, auga spaudimas uždegti jai žalią šviesą.

„Atrodo, kad ši vakcina veiksminga. Manau, kad tai labai geros naujienos“, – pastebėjo „The Lancet“ publikaciją komentavęs Londono imperinio koledžo infekcinių ligų profesorius Davidas Holdenas.

Kodėl vengiama skaidrumo?

Žinoma, nevalia pamiršti, kad Rusijos tyrėjai nukirto kelis svarbius kampus. Pavyzdžiui, dar pernai balandį pats Gamalėjos instituto vadovas Aleksandras Ginzburgas su kolegomis susileido „Sputnik V“ dozių – bandymai dar nebuvo atlikti net su beždžionėmis.

A.Ginzburgas tada aiškino, kad Rusija paskubino vakcinos kūrimą tiesiog kiek pakeisdama vakcinos nuo Artimųjų Rytų respiracinio sindromo, kurią jau buvo išvysčiusi, formulę.

I.Jakutenko: tikiuosi, kad nebus nuspręsta, jog dabar taip galima kurti vaistus. Reikėtų viską atlikti pagal reikalavimus – procesas labai, labai ilgas ir brangus.

Tačiau Vokietijoje dirbanti rusė mokslo žurnalistė ir biologė Irina Jakutenko neabejoja: tai, kaip buvo skubama su „Sputnik V“, buvo blogos praktikos pavyzdys.

„Nebuvo atlikta pakankamai tyrimų su gyvūnais, o jie jau pradėjo skiepyti žmones. Tikiuosi, kad nebus nuspręsta, jog dabar taip galima kurti vaistus. Reikėtų viską atlikti pagal reikalavimus – procesas labai, labai ilgas ir brangus“, – kalbėjo I.Jakutenko.

Kiti kritikai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad net ir „The Lancet“ publikacijoje remiamasi pačios Rusijos pateiktais duomenimis.

„Šios vakcinos bandymuose labai trūksta skaidrumo“, – mano italas biologas Enrico Bucci, Filadelfijos Templo universiteto profesorius, rugsėjį kartu su dar 14 mokslininkų atvirame laiške „The Lancet“ sukritikavęs anksčiau šiame žurnale skelbtą publikaciją apie „Sputnik V“.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Sputnik V“ vakcina

Tada šie tyrėjai kreipėsi į Gamalėjos institutą su prašymu suteikti daugiau papildomų duomenų, tačiau jų nesulaukė.

Jau minėtas „Inbio Ventures“ vadovas I.Jasny irgi tvirtina, kad skaidrumo trūksta ir kad vakcinos veiksmingumas gali būti išpūstas.

Tiesa, jis mano, kad vakcina vis dėlto kokybiška, ir teigia, kad Maskvos nenoras elgtis skaidriai tik pakerta pasitikėjimą šalies mokslu. Antai Argentinoje, kuri įsigijo „Sputnik V“ vakcinų dozių, šiuo skiepu pasitiki tik 39 proc. gyventojų.

„Mano nuomone, Rusija turėtų skelbti kaip įmanoma daugiau informacijos. Bet mūsų ne toks DNR, mes pratę slėpti dalykus“, – sako I.Jasny.

Sausio viduryje pasirodžiusi informacija tai paliudija. Tada Rusija išdidžiai skelbė, kad saviške vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyti 1,5 mln. šalies gyventojų.

Bet nepriklausomi duomenų analitikai į tokius skaičius žvelgė įtariai ir kaip tik tvirtino, kad iš tikrųjų Rusijoje paskiepyta penkis kartus mažiau – – vos 300 tūkst. – žmonių.

Negana to, aukšto rango Rusijos diplomatas, prieš pat grįždamas į tėvynę, Estijos Narvos mieste buvo paskiepytas abiem „Pfizer“ vakcinos dozėmis, nors Kremliaus propaganda vadina jas pavojingomis. Kitaip tariant, saviškės „Sputnik V“ diplomatas nepanoro.