Daugiau kaip pusę metų trukęs balsavimas, per kurį 170 mln. Rusijos gyventojų reikėjo pasirinkti pačią iškiliausią asmenybę iš 50 istorinių veikėjų, baigėsi sekmadienio vakarą.
Šventuoju paskelbtas kunigaikštis Aleksandras Jaroslavičius, įgijęs Neviškio pravardę, kai sumušė švedus prie Nevos upės 1240 metais, ir nugalėjęs Livonijos ordino riterius Ledo mūšyje ant Čiudo ežero 1242 metais, gavo 524 tūkst. 575 balsus.
Liepą kilo triukšmas, kai paaiškėjo, kad apklausoje su dideliu atotrūkiu nuo kitų kandidatų pirmauja J.Stalinas.
Stiprios vykdomosios valdžios šalininkas, ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, pradėjęs dideles reformas Rusijos imperijoje XX amžiaus pradžioje ir žiauriai nuslopinęs kairįjį ekstremizmą, streikus ir valstiečių bruzdėjimus po 1905 metų revoliucijos, yra antrasis su 523 tūkst. 766 balsais.
Trečioji vieta atiteko J.Stalinui – vienai labiausiai prieštaringų XX amžiaus istorijos asmenybių.
Jo vadovaujama Sovietų Rusija greitai tapo iš sugriuvusios šalies galinga industrine valstybe, įnirtingose grumtynėse ji nugalėjo nacistinę Vokietiją ir tapo didžiąja valstybe, kuri jau po jo mirties keturiasdešimt metų rungėsi dėl pirmavimo pasaulyje su JAV.
Tačiau visa tai buvo pasiekta itin didele kaina – milijonai žmonių tapo žemės ūkio reformos, industrializacijos ir politinių represijų aukomis, daugiau kaip 20 milijonų žmonių žuvo kare su Vokietija. Kilęs iš Gruzijos J.Stalinas surinko 519 tūkst. 071 balsą.
Ketvirtojoje vietoje liko genialusis XIX amžiaus poetas Aleksandras Puškinas, penktojoje – caras reformatorius Petras I, o šeštojoje – bolševikinio perversmo organizatorius ir sovietų valstybės įkūrėjas Vladimiras Leninas.
Toliau istoriniai personažai pasiskirstė taip: rašytojas Fiodoras Dostojevskis, karvedys Aleksandras Suvorovas, chemikas Dmitrijus Mendelejevas, caras Ivanas Rūstusis, carė Jekaterina II ir caras Aleksandras II.
Iš viso per paskutinį turą buvo gauti 2 mln. 888 tūkst. 523 balsai.
Remiantis apklausos sąlygomis, vienas ir tas pats asmuo galėjo balsuoti neribotą kartų skaičių.
Pagal lygiagrečiai vykusio ekspertų balsavimo rezultatus pirmoji ir antroji vietos atiteko Aleksandrui Neviškiui ir A.Puškinui, trečioji A.Suvorovui, ketvirtojoje buvo P.Stolypinas, o J.Stalinas ir V.Leninas užėmė paskutines vietas.
Kino režisierius Nikita Michalkovas televizijos kanalo „Vesti nedeli“ tiesioginėje laidoje gyrė Rusijos gyventojų pasirinkimą ir sakė, kad, jo nuomone, jeigu Aleksandras Neviškis ir Piotras Stolypinas gyventų šiais laikais, pirmasis būtinai paskirtų antrąjį vadovauti vyriausybei.
Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas mano, kad iškiliausias tėvynainis yra Aleksandras Puškinas, o Ivanas Rūstusis, V.Leninas ir J.Stalinas buvo beširdžiai.
Aleksandras Neviškis, Naugardo kunigaikštis, o vėliau didysis Vladimiro kunigaikštis, yra pradininkas dinastijos, valdžiusios Rusiją maždaug 300 metų. Liaudies atmintyje jis yra kunigaikščio-patrioto, gimtosios žemės gynėjo etalonas.
Tapęs didžiuoju kunigaikščiu po Batyjaus antpuolio, vykdė pajungimo Aukso Ordai politiką, žiauriai slopino rusų sukilimus prieš totorių mongolų duoklės rinkėjus. Istorikai iki šios dienos ginčijasi, ar buvo šis kursas klaidingas, o gal vienintelis galimas esant tuometinėms aplinkybėms.
Rugpjūtį balsavimas buvo sustabdytas ir skaičiavimas pradėtas iš naujo, nes organizatoriai pareiškė, kad už J.Staliną balsavo interneto šiukšlintojai.
Jam buvo būdingas autoritarinis valdymas, jis nuėmė Rusijos miestuose (išskyrus Naugardą ir Pskovą) večės varpus. Aleksandrui Neviškiui priskiriamas garsus posakis: „Ne jėgoje Dievas, o tiesoje“.
Sidabrinė relikvinė su Aleksandro Neviškio palaikais saugoma Sankt Peterburge Aleksandro Neviškio vienuolyne, kurį specialiai tam įsteigė Petras I.
Aleksandro Neviškio ordinas – vienintelis, buvęs ir Rusijos imperijoje , ir Sovietų Sąjungoje.
P.Stolypinas – trečiasis Rusijos imperijos ministras pirmininkas, vyriausybei vadovavęs nuo 1906 metų liepos 8 dienos iki 1911 metų rugsėjo 18-osios.
Jis ryžtingai slopino revoliucines nuotaikas (pagal karo lauko teismų nuosprendžius už dalyvavimą ginkluotuose veiksmuose ir terorizmą buvo sušaudyti ir pakarti maždaug 2 tūkst. 200 žmonių).
Pradėjo agrarinę reformą, kurios metu stengėsi išardyti Rusijos bendruomeninį žemės ūkio valdymą ir sukurti vienkieminius bei viensėdinius ūkius vakarietiško fermerinio ūkio pavyzdžiu.
Manė, kad Rusijai būtini „20 metų taikos“, ir, kaip galėdamas, stengėsi užkirsti kelią karui Europoje.
Būdamas „valdomos demokratijos“ šalininkas drauge įtikinėjo Nikolajų II nenutraukti demokratijos diegimo eksperimento ir neatsisakyti Valstybės Dūmos.
Jo garsūs posakiai: „Jums reikia didžiulių sukrėtimų – mums reikia didžiosios Rusijos!“ ir „Įstatymus reikia rašyti blaiviems ir stipriems žmonėms, o ne girtiems ir silpniems“.
P.Stolypiną nužudė teroristai ne visiškai išaiškintomis aplinkybėmis. Iki šiol sklando gandai, kad slaptoji policija galėjo, bet nepanoro užkirsti kelio pasikėsinimui.
Apklausa „Rusijos vardas“ prasidėjo 2008 metų gegužės pabaigoje.
Pirmajame etape interneto vartotojai turėjo išrinkti 50 istorinių asmenybių iš 500, kurias nurodė mokslininkai-istorikai, antrajame – išrinkti iš 50 pirmąjį dešimtuką, o trečiajame – nugalėtoją.
Liepą kilo triukšmas, kai paaiškėjo, kad apklausoje su dideliu atotrūkiu nuo kitų kandidatų pirmauja J.Stalinas.
Rugpjūtį balsavimas buvo sustabdytas ir skaičiavimas pradėtas iš naujo, nes organizatoriai pareiškė, kad už J.Staliną balsavo interneto šiukšlintojai.
Taip pat buvo pranešta, kad tinklalapį atakavo interneto įsilaužėliai, todėl daug kas suabejojo rezultatų tikrumu.
