Kataras yra vienas pagrindinių šio nuskurdusio palestiniečių anklavo finansinių rėmėjų ir skyrė didžiules sumas jo infrastruktūrai atstatyti po 2014 metų karo su Izraeliu.
Saudo Arabija ir jos sąjungininkės pirmadienį nutraukė diplomatinius ryšius su Kataru, apkaltinusios jį ekstremizmo rėmimu.
Rijadas, Kairas, Abu Dabis ir Manama taip pat uždarė savo oro erdvę Kataro lėktuvams, o tai gali labai pakenkti šios šalies ekonomikai.
Norvegijos pabėgėlių reikalų tarybos generalinis sekretorius ir buvęs JT humanitarinių operacijų vadovas Janas Egelandas perspėjo, kad Kataras gali būti priverstas sumažinti savo paramą Gazai.
„Kataras yra labai svarbus investuotojas Gazoje, smarkiai prisidedantis prie jos infrastruktūros gerinimo. Man susidaro įspūdis, kad gali būti sudėtinga tai tęsti“, – sakė jis.
J.Egelandas: „Kataras yra labai svarbus investuotojas Gazoje, smarkiai prisidedantis prie jos infrastruktūros gerinimo. Man susidaro įspūdis, kad gali būti sudėtinga tai tęsti.“
Po 2014 metų karo su Izraeliu dujų turtingas Kataras pažadėjo Gazos Ruožo atstatymui skirti 1 mlrd. JAV dolerių – daugiausiai iš visų šalių donorių.
Pasaulio banko duomenimis, iki 2016 metų gruodžio iš numatytos sumos buvo skirti 216 mln. JAV dolerių, nors Kataro, kuris organizuoja 2022 metų Pasaulio futbolo čempionatą, ekonomika kenčia nuo krentančių energetikos išteklių kainų.
Kataras finansuoja kelių ir kitos infrastruktūros Gazoje atstatymą.
Šalies valdytojai palaiko glaudžius ryšius su Gazą kontroliuojančiu palestiniečių islamistų judėjimu „Hamas“, kurį Izraelis, JAV ir ES laiko teroristine organizacija. Nuo 2012 metų Katare gyvena buvęs „Hamas“ vadovas Khaledas Mashaalas.
Gazos Ruože, jau dešimtmetį kenčiančiame nuo Izraelio vykdomos blokados, daugiau nei du trečdaliai gyventojų yra priklausomi nuo tarptautinės humanitarinės paramos.
