Nutekinti duomenys patvirtino, kad Rusijos viduje vyksta didesnės kovos, nei manyta anksčiau

Naujoji išpublikuotų dokumentų partija, kurią sudaro 27 puslapiai, patvirtino, kaip giliai Amerikos šnipinėjimo agentūros įsiskverbė į beveik visus Rusijos žvalgybos aparato ir karinės vadovybės struktūros aspektus.

Tai taip pat rodo, kad tarp nutekintos Amerikos žvalgybos agentūrų informacijos gali būti kur kas daugiau itin slaptos medžiagos, nei iki šiol manyta.

FSB kaltinimai Gynybos ministerijai

Paskelbti dokumentai sukuria vaizdą, kad Rusijos valstybės viduje jau kurį laiką tęsiasi intensyvus ginčas dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus kare Ukrainoje.

Viename „The New York Times“ žurnalistų išanalizuotame dokumente amerikiečių žvalgybos pareigūnai teigė, kad pagrindinė Rusijos vidaus žvalgybos agentūra, Federalinė saugumo tarnyba (FSB), „apkaltino“ šalies Gynybos ministeriją „nuslepiant Rusijos aukas Ukrainoje“.

Jų įsitikinimu, tai tik pabrėžia „tebesitęsiantį karinių pareigūnų nenorą pranešti blogų naujienų aukštesnei vadovybės grandžiai“.

Dokumentas, datuotas vasario 28 d., kuriame pateikiama naujausia informacija apie karą Ukrainoje ir kituose pasaulio karštuosiuose taškuose, atrodo, yra pagrįstas Amerikos žvalgybos agentūrų surinkta informacija, naudojantis elektroninio pasiklausymo metodais.

Išryškėjo kelios svarbiausios priežastys, dėl kurių, daugelio analitikų nuomone, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyko pasiekti karinės pergalės Ukrainoje po daugiau nei 13 mėnesių trukusio karo.

Tarp jų – Rusijos tarnybų, atsakingų už įvairius karo aspektus, įskaitant FSB ir Gynybos ministeriją, nesutarimai ir kaltinimai.

Nutekintame įraše apie tikrąjį aukų skaičių Ukrainoje pateikiama mažai žvalgybos pareigūnų išvados konteksto, tačiau jame pranešama, kad Saugumo tarnyba aiškiai abejoja pačios Gynybos ministerijos pateikiama aukų statistika.

Dokumente teigiama, kad saugumo pareigūnai tvirtina, jog į ministerijos pateiktą skaičių neįtraukti žuvusieji ir sužeistieji iš Rusijos nacionalinės gvardijos, „Wagner“ karinės bendrovės pajėgų ar Ramzano Kadyrovo, Rusijos pietinės Čečėnijos respublikos lyderio, kovotojų dalinių.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Kokie tikrieji nuostoliai?

Kremliaus Ukrainoje dislokuotos įvairios kovinės pajėgos kartais veikė vienos prieš kitas, taip dar labiau apsunkindamos Rusijos karines pastangas.

Dokumente teigiama, jog FSB „apskaičiavo, kad tikrasis sužeistų ir žuvusių rusų skaičius yra apie 110 tūkst.“.

Paviešintoje informacijoje nenurodomi skaičiai, kuriuos Gynybos ministerija platina vyriausybėje.

Paskutinį kartą ministerija žuvusiųjų skaičių viešai atskleidė rugsėjo mėnesį, kai gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad nuo karo pradžios žuvo 5 937 Rusijos kariai.

Anksčiau amerikiečių pareigūnai Rusijos nuostolius vertino maždaug 200 tūkst. karių. Kitame nutekintame dokumente pranešama, kad nuo praėjusių metų vasario mėn. rusai patyrė nuo 189,5 iki 223 tūkst. nuostolių, iš jų iki 43 tūkst. asmenų žuvo mūšių metu. Ukrainiečių nuostoliai esą siekia 124,5-131 tūkst., iš kurių mūšio metu žuvo iki 17,5 tūkst. kovotojų.

V.Putinas bandė sutaikyti J.Prigožiną su S.Šoigu?

Naujuose dokumentuose taip pat pateikta naujų detalių apie viešą vasario mėnesį kilusį ginčą, per kurį verslo magnatas Jevgenijus Prigožinas, vadovaujantis privačios karinės grupuotės „Wagner“ pajėgoms, apkaltino Rusijos kariuomenės pareigūnus, kad šie jo kovotojams neperdavė skubiai reikalingos amunicijos.

Teigiama, V.Putinas bandė ginčą išspręsti asmeniškai, pasikvietęs J.Prigožiną ir S.Šoigu į privatų susitikimą, kuris, kaip manoma, įvyko vasario 22 d.

„Susitikimas bent iš dalies buvo susijęs su viešais J.Prigožino kaltinimais ir dėl to kylančia įtampa su S.Šoigu“, – rašoma viename dokumente.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Leidinys „The New York Times“ apibūdino naująją dokumentų partiją keliems JAV pareigūnams. Nors pareigūnai neginčijo informacijos, jie teigė negalintys ir nenorintys nepriklausomai pakomentuoti dokumentų.

Vienoje skaidrėje, kurią, atrodo, parengė kariuomenės Jungtinis štabas ir kuri datuota vasario 23 d., daroma išvada, kad Rusijai nuo karo pradžios nepavyko nutraukti didžiulio Vakarų ginklų ir įrangos srauto į Ukrainą, ir teigiama, kad Kremliaus nualinta kariuomenė artimiausiu metu nesugebės to pakeisti.

„Per ateinančius šešis mėnesius Rusijos ekonominės problemos ir susilpnėję konvenciniai pajėgumai, labai tikėtina, dar labiau apsunkins jos pastangas, sudarydami daugiausia palankią aplinką tolesniam letalinės pagalbos tiekimui“, – teigiama dokumente.

JAV valstybinės institucijos tebevykdo tyrimą, siekdamos išsiaiškinti kas ir dėl kokių priežasčių nutekino slaptus Pentagono dokumentus. Tuo tarpu net Pentagono atstovai žiniasklaidai šią savaitę pripažino, jog nežino, kokio turinio dokumentai dar bus paviešinti artimiausiu metu.