Internetas Baltarusijoje strigo nuo pat sekmadienio vakarą, kai baigėsi balsavimas prezidento rinkimuose. Antradienį 18 valandą ryšys apskritai beveik visiškai dingo.
Lyg ir būtų buvę galima manyti, kad viso to, kas vyksta gatvėse, pasaulis tiesiog neišvys. Bet pamatė – ir protestus, ir brutalias represijas, ir prasidedančius streikus.
Žurnalistams, patiems protestuotojams ir aktyvistams gauti informaciją realiu laiku buvo sunku, bet įmanoma – visus juos gelbėjo užkoduoti socialinių tinklų kanalai, visų pirma platformoje „Telegram“.
Ypač daug dėmesio sulaukė kanalas „NEXTA“, kuris skelbiasi esantis „didžiausias Baltarusijoje ir pranešantis naujienas, analizę bei šaltinių informaciją“. „NEXTA“ skelbia ir vaizdo įrašus iš protestų, ir praktinius patarimus demonstrantams.
Žaibiškai išpopuliarėjo
Šis kanalas priklauso naujausiai madai – decentralizuotiems naujienų šaltiniams, kurie veikia toli gražu ne viename portale ar platformoje. Be to, gausiai remiamasi vartotojų medžiaga ir anonimine informacija.
Kitaip tariant, „NEXTA“ rodo pavyzdį. Tiesa, kyla ir naujų klausimų – kokia yra tokių kanalų vieta modernioje žiniasklaidos rinkoje, kuri jaučia vis didesnį spaudimą, ir ar galima visiškai pasitikėti jų skelbiamais duomenimis?
Kanalą 2015 metais įkūrė 22-ejų baltarusių tinklaraštininkas Stepanas Putilo. Iš pradžių aktyviai veikta tik tinkle „YouTube“, bet netrukus išsiplėsta į „Instagram“, „Twitter“ ir kitus kanalus.
2018-aisiais S.Putilo taip pat sukūrė kanalą „Telegram“, kur pradėjo dalintis naujienomis ir informacija neva „iš pirmų lūpų“.
Dabar „NEXTA“ aktyviai veikia per protestus Baltarusijoje ir tikriausiai galima sakyti, kad įrodo savo vertę – paties kanalo pobūdis toks, kad režimui jį blokuoti labai sunku. Galbūt „YouTube“ pavyksta, bet „Telegram“, kurią Pavelas Durovas įkūrė skirdamas didžiulį dėmesį saugumui, – tikra ne.
„NEXTA“ turi kelis kanalus „Telegram“ ir visi jie atviri vartotojams, kurie gali siųsti savo vaizdo įrašus ir informaciją.
O pati aplikacija leidžia kanalų administratoriams siųsti vaizdus ir žinutes tiesiai vartotojams į telefonus. Pranešimai gali būti trumpi, pavyzdžiui, „venkite Gorodeckajos gatvės, ten prie 38 namo tyliai stovi milicijos autobusiukas“.
Gali būti ir ilgesnės publikacijos, pavyzdžiui, dienos įvykių apibendrinimas, lydimas nuotraukų ar vaizdo įrašų. Programėlė itin populiari – šios savaitės pradžioje per mažiau nei 24 valandas ją atsisiuntė daugiau nei 360 tūkst. žmonių.
Įmanomos manipuliacijos
Tiesa, decentralizuotos naujienų platformos gali sukelti ir problemų. Tarkime, nėra jokių viešų duomenų apie tai, kas finansuoja „NEXTA“.
Aišku, tai nėra neįprasta opozicinei ar nepriklausomai žiniasklaidai regione. Net portalas „Meduza“ tokios informacijos neatskleidžia – nenorima, kad Kremlius pradėtų spausti investuotojus. Visgi toks vakuumas gali privesti prie pavojingų spekuliacijų.
Dar svarbiau, kalbant konkrečiai apie protestus, yra informacijos, kurią skelbia „NEXTA“, tikslumas.
Nei S.Putilo, nei kanalo vyriausiasis redaktorius Romanas Protasevčius, anksčiau dirbęs „Komsomolskaja pravda“ baltarusiškame leidime, šiuo metu nėra Baltarusijoje. Abu jie – Lenkijoje.
Todėl „NEXTA“ susiduria su tokiomis pat kliūtimis, kaip ir tradiciškesnė žiniasklaida – reikia ar bent reikėtų tikrinti didžiąją skelbiamo turinio dalį per atstumą.
Taip, galima sakyti, kad vaizdo įrašų ar nuotraukų tikrinti nė nereikia. Jei nuotraukoje matyti, kaip milicininkai muša protestuotojus, toks vaizdas kalba už save.
Bet internete tikriausiai įmanoma viskuo manipuliuoti. Pavyzdžiui, Baltarusijos valdžia gali pati siųsti įrašus į „NEXTA“ kanalus „Telegram“ ir vėliau juos džiugiai diskredituoti.
R.Protasevičius: jei keli vienas su kitu nesusiję žmonės mums parašo tą patį, tokią informaciją laikome patikrinta, nes tikrai negalime gauti jokių patvirtinimų iš pareigūnų.
Režimas gali nusiųsti neva sužeisto protestuotojo nuotrauką, o vėliau per valstybinę žiniasklaidą ištrimituoti, kad tas protestuotojas – iš tiesų režimui dirbantis aktorius – viską suvaidino.
Tiesą sakant, R.Protasevičius „Euronews“ jau patvirtino, kad „NEXTA“ reguliariai sulaukia netikslių duomenų, ir mano, kad jais pasirūpina saugumo tarnybos.
Ir nors kol kas elgiamasi gana negrabiai, neatmestina, kad ateityje tokios informacinės operacijos bus kur kas gudresnės. Taip, siunčiamų nuotraukų ir vaizdo įrašų autentiškumą galima patikrinti, bet tai visada užtrunka.
„NEXTA“ kūrėjai, tiesa, tvirtina, kad kiekvieną valandą sulaukia tūkstančių žinučių, o tai jiems leidžia susidaryti bendrą įspūdį ir kone natūraliai atmesti klaidingą informaciją.
„Bandome kryžminį tikrinimą. Jei keli vienas su kitu nesusiję žmonės mums parašo tą patį, tokią informaciją laikome patikrinta, nes tikrai negalime gauti jokių patvirtinimų iš pareigūnų“, – aiškino R.Protasevičius.
Anot ekspertų, tai vis dėlto rizikinga, nes internete kiekviena klaidelė gali tapti lemtinga, o kiekviena vartotojo abejonė gali stipriai smogti per reputaciją.