Per įtariamą teroro ataką žuvo trys žmonės. Kaip pranešama, vienai iš aukų užpuolikas perrėžė gerklę.
Dar keli žmonės buvo sužeisti, sako pareigūnai.
Įtariamą užpuoliką netrukus, apie 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, sulaikė saugumo pajėgos, sakė šaltinis policijoje.
Prancūzų kovos su terorizmu prokuratūra pradėjo tyrimą dėl šio įvykio, kurį Nicos meras Christianas Estrosi pavadino „islamofašistine ataka“.
„Jis (užpuolikas) kartojo „Allahu Akbar“ (Dievas visų didesnis), net ir po to, kai buvo sužeistas“, – žurnalistams įvykio vietoje pasakojo meras.
Dvi užpuoliko aukos mirė Dievo Motinos bazilikoje, esančioje šio Viduržemio jūros pakrantės miesto širdyje. Trečia auka nuo patirtų sužalojimų mirė šalimais esančiame bare, kur pasislėpė po išpuolio, sakė šaltinis policijoje.
„Dabar padėtis kontroliuojama“, – nurodė policijos atstovė Florence Gavello.
Nuo 2015 metų sausio kruvinos atakos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Prancūzijoje galioja aukšto laipsnio parengtis dėl galimų teroristinių išpuolių. Šiuo metu Paryžiuje vyksta 2015-ųjų atakos vykdytojo įtariamų bendrininkų teismas.
Nicoje vis dar gyvi skausmingi prisiminimai apie džihadisto ataką, surengtą 2016 metų liepos 14-ąją, šaliai švenčiant Bastilijos paėmimo dieną. Tąsyk užpuolikas, nukreipęs į minią sunkvežimį, nužudė 86 žmones.
Nuo 2015 metų per džihadistų išpuolius Prancūzijos teritorijoje, kuriuos dažnai įvykdo vadinamieji vieniši vilkai, jau žuvo daugiau kaip 250 žmonių.
Po ketvirtadienio atakos parlamentarai tylos minute pagerbė jos aukas, o premjeras Jeanas Castexas ir kiti ministrai išvyko į skubiai surengtą susitikimą su prezidentu Emmanueliu Macronu.
Pranešęs, kad E. Macronas netrukus atvyks į Nicą, miesto meras Ch.Estrosi paragino visoje šalyje sustiprinti bažnyčių apsaugą arba uždaryti jas atsargumo sumetimais.
Tvyranti įtampa
Naujausias išpuolis surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai tūkstančiai žmonių visoje Prancūzijoje išėjo į gatves pagerbti mokytojo, kuris buvo brutaliai nužudytas už tai, kad per pamoką parodė savo mokiniams pranašą Muhammadą vaizduojančių karikatūrų.
Spalio 16 dieną Paryžiaus priemiestyje Konflan Sent Honorine jaunas čečėnas Abdullakh Anzorovas nupjovė galvą istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo mokytojui Samueliui Paty.
Kelios dienos iki nužudymo S.Paty savo mokiniams kaip saviraiškos laisvės pavyzdį rodė pranašą Muhammadą vaizduojančias karikatūras. Tai išprovokavo pasipiktinimo bangą tarp vietos islamistų.
Mokytoją nužudęs 18-metis čečėnų kilmės imigrantas iš Rusijos A.Anzorovas netrukus po išpuolio buvo nušautas policijos.
Po S.Paty nužudymo E.Macronas pažadėjo imtis griežtų veiksmų prieš islamo ekstremizmą, įskaitant mečečių uždarymą ir organizacijų, kurstančių islamiškąjį radikalizmą ir smurtą, uždraudimą.
Tačiau griežta prezidento pozicija sukėlė pasipiktinimo bangą tarp musulmonų. Daugelis jų sako, kad E. Macronas neteisingai puola Prancūzijos musulmonų bendruomenę, kuri turi 5–6 mln. narių ir yra didžiausia Europoje.
Keliose musulmoniškose šalyse kilo protestų prieš Prancūziją banga ir pasigirdo raginimų boikotuoti prancūziškas prekes. Prie jų prisijungė ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pareiškęs, kad Prancūzijos lyderiui vertėtų „pasitikrinti psichiką“ dėl jo aštrios retorikos apie radikalų islamą.
ES smerkia „brutalumą ir fanatizmą“
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį išreiškė solidarumą su Prancūzija ir pažadėjo stoti prieš „tuos, kurie siekia kurstyti ir skleidžia neapykantą“.
„Smerkiu šį atstumiantį ir žiaurų išpuolį, kuris tik ką buvo įvykdytas Nicoje, ir visa širdimi esu su Prancūzija“, – parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „Twitter“.
„Mano mintys – su šio neapykantos kupino akto aukomis. Visa Europa solidarizuojasi su Prancūzija. Mes liksime vieningi ir ryžtingi brutalumo ir fanatizmo akivaizdoje“, – nurodė ji.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis šį išpuolį pavadino „pasibjaurėtinu“ ir paskelbė: „Visa Europa yra su jumis.“
„Mūsų pareiga – drauge stoti prieš smurtą ir tuos, kas siekia kurstyti ir skleidžia neapykantą“, – pareiškė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli
