Vis dėlto, valstybei atsiranda galimybės integruotis su savo Europos kaimynais subregioniniame lygmenyje, kai susitarusios didesnio regiono šalys susivienija dėl bendro tikslo ir dalijasi abipusiai naudingomis investicijomis. Šios galimybės yra svarbios ir į jas neturėtų būti žvelgiama pro pirštus.
Štai naujas subregioninio bendradarbiavimo tarp kaimynų pavyzdys: lenkų, slovakų, bulgarų ir ukrainiečių vyriausybės ką tik pasirašė keturšalį susitarimą, pavadintą Karpatų strategija.
Šis dokumentas įpareigoja šalis ekonomiškai koordinuotis ir artimai bendradarbiauti vystant komunikaciją, turistinę ir ekologinę infrastruktūrą, taip pat keliose kitose sferose. Susitarimu siekiama pakelti Karpatų regiono konkurencijos lygį ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Pasirašiusieji tikisi, kad Karpatų regionas taps ES ar atskiro makroregiono strategijos dalimi. Regionas strategijos dalimi turėtų tapti pagal susitarimą tarp Europos Komisijos ir šalių, kurias tiesiogiai liečia šie klausimai. Tada Ukraina galės gauti ES finansavimą, skirtą dideliems abipusiai naudingiems investicijų projektams.
Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministras Jerzy Kwiecinskis teigė, kad strategijos narių tikslas – pakeisti visuomenės supratimą apie Karpatus kaip užribio makroregioną.
Reikės gero planavimo
Nors Karpatų strategija neatrodo kaip viena iš didelių, patrauklių iniciatyvų, kurios dažnai atkreipia visuomenės dėmesį, ji yra puiki galimybė Ukrainai. Ji nukreipia valstybės dėmesį Vakarų link ir suvienija ją su svarbiomis ES narėmis.
Tačiau tam, kad subregioninės iniciatyvos, net kai jos orientuotos į didesnio masto investicijas ar infrastruktūros projektus, būtų įgyvendintos, reikia daug planavimo ir koordinacijos.
Kad šie planai būtų įgyvendinti, iš pat pradžių reikia gauti patikimą finansavimą, be to, projektais neturi būti siekiamas tik matomumas; jie turi įkūnyti būtinas, gerai suplanuotas iniciatyvas.
Karpatų strategijos atvejis reiškia, kad narės, norinčios gauti ES pritarimą, turi laiku užbaigti projektus, užsitikrinti finansavimą ir pelną, daug bendradarbiauti tarpusavyje. Pagal šias sąlygas korupcija, vis dar paplitusi Ukrainoje, yra griežtai baudžiama.
Nors gali būti, kad Vengrija pasirodys ne tokia gera partnerė dėl savo gerai žinomo palankumo Rusijai, Ukraina nori pasinaudoti šia galimybe ir jai to reikia.
Ši galimybė ne tik leidžia pamatyti, kaip Ukraina su kaimynais sprendžia svarbius reikalus, bet ir patikrinti jos sugebėjimą juos spręsti patiriant minimalias ar beveik minimalias išlaidas.
Sėkmė ne tik pagerins Ukrainos reputaciją bei potencialą, bet ir suburs rinkėjus, kurie turės apčiuopiamą interesą toliau tęsti integracijos projektus dėl akivaizdžios jų atnešamos naudos. Kita vertus, nesėkmė pakenktų valstybės reputacijai ir patrauklumui kitų partnerių atžvilgiu planuojant didelio masto bendradarbiavimo projektus.
Jeigu Ukraina pasinaudos šia galimybe ir padidins savo vidinį pajėgumą, reputaciją ir patrauklumą, tuo pat metu tęsdama reformas, ji galės prisijungti prie didesnės regioninės Trijų jūrų iniciatyvos, kurią taip pat įkūrė Lenkija, o iš dalies remia Kroatija.
Iniciatyvos tikslai yra pagerinti abipusį bendradarbiavimą tarp visų vidurio Europos valstybių, ypač energetikos, telekomunikacijų ir transporto infrastruktūrų sferose – visos jos yra labai svarbios Ukrainos progresui.
Jeigu Ukraina parodys matomą ir nuoseklų tobulėjimą savo valdyme, ekonominiame pajėgume ir reformose, ji galės prisidėti prie šios organizacijos, tuo pačiu metu gaudama paramą iš JAV ir Vokietijos; tai buvo parodyta neseniai įvykusiame Bukarešto susitikime.
Taigi, Karpatų strategija yra ypatingai svarbi Ukrainai, net jeigu ir nesulaukia dėmesio iš ES ar NATO. Iš tikrųjų šios organizacijos, ypač ES, buvo įsteigtos nuosekliai prisidedant tokioms subregioninėms ir regioninėms institucijoms, kurios sėkmingai pasiekė savo tikslus ir parodė visoms suinteresuotoms šalims tolesnės gilesnės integracijos poreikį. Galiausiai jos sukūrė instituciją ir eilę procesų, taip pat mentalitetą, kuris buvo akivaizdžiai sėkmingas ir paskatino prisijungti kitus.
Stebint ir palaikant Ukrainos europinės integracijos procesą, nereikėtų praleisti pro akis tokių sąlyginai kuklių sutarčių kaip Karpatų strategija. Jos nėra taip gerai žinomos, bet vis tiek yra svarbūs ir vertingi pirmieji žingsniai bandant pasiekti didesnį, ukrainiečių dabar taip akivaizdžiai trokštamą tikslą – integruotis į Europą.
Iš Atlantic Council rubrikos „UkraineAlert“ vertė Lina Tylaitė.
--
Šis tekstas yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.