Niekieno prezidentas: V.Putino Rusija žengia į pereinamąjį laikotarpį

Planavo tai Vladimiras Putinas ar neplanavo, 2018 metų Rusijos prezidento rinkimai virsta tikru ir svarbiu politiniu įvykiu, „The Moscow Times“ rašo buvęs šalies vadovo patarėjas, Kremliaus kritikas Glebas Pavlovskis.
Vladimiras Putinas Kremliuje vis vienišesnis
Vladimiras Putinas Kremliuje vis vienišesnis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Anot jo, Rusijos politinis gyvenimas žengia į naują etapą. V.Putinas vis dar nėra paskelbęs, ar dalyvaus kitų metų kovo rinkimuose, negana to, vidaus politikoje prezidento vis mažiau.

Valdantysis elitas diskutuoja net ne apie kitą V.Putino eros stadiją, o apie tai, kas bus šiai užsitęsusiai erai pasibaigus.

„Politika grįžta į Rusiją. Kas prieš metus galėjo tikėtis, kad Aleksejus Navalnas savo kampaniją pradės 15 mėnesių prieš balsavimą? Buvome taip pripratę prie minties, esą padaryti įtaką rinkimų kampanijoms Rusijoje neįmanoma, kad pamiršome, jog kažkas gali bent pabandyti“, – svarsto G.Pavlovskis.

Esą šių metų viduryje jau buvo aišku, kad A.Navalno rengiami susitikimai su gyventojais yra daugiau nei pilietinė veikla – buvo akivaizdu, jog vykdoma aktyvi rinkimų kampanija. O kadangi V.Putino Rusijos politikos scenoje nebuvo, tyla tapo tik garsesnė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./A.Navalnas šalininkų apsuptyje Tuloje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./A.Navalnas šalininkų apsuptyje Tuloje

Kremliui problema tapo tai, kad kitų metų rinkimai, kuriuos daug kas jau buvo nurašę kaip nereikšmingą formalumą, dabar jau svarbūs – priešingai nei V.Putino vaidmuo. A.Navalnas savo ruožtu yra dvigubas klausimas Maskvai: ką su manimi darysite? Ir ką darysite su rinkimais?

S.Kirijenka laukia nurodymų, bet jų nėra

Iki balsavimo – mažiau nei keturi mėnesiai, ir V.Putinas, kuris dar nepaskelbė, ar sieks perrinkimo, nesugeba įtikinti visuomenės, kad yra aktyviausias Rusijos politinio gyvenimo veikėjas, kad yra atsakingas lyderis.

Kremliaus politiniai technologai baiminasi, kad V.Putinas tapo niekieno lyderiu – kad jis dabar yra tarsi nejudinamas akmuo, į kurį daužosi kitos jėgos.

Kitaip tariant, Kremliaus politiniai technologai, kurpiantys scenarijų 2018-iesiems, baiminasi, kad V.Putinas tapo niekieno lyderiu – kad jis dabar yra tarsi nejudinamas akmuo, į kurį daužosi kitos jėgos.

„Dabar, 2017 metų pabaigoje, įmanoma įsivaizduoti sistemą be Putino. Jo vidinis ratas vis nepaklusnesnis – jo patikėtiniai nesijaučia patogiai, o prezidentas vis aštresnis, kai sprendžia elito kovas dėl įtakos.

Putinui niekada nebuvo įdomi klasikinė politika. Bet šiandien vis dažniau susidaro įspūdis, kad boso nėra. Rusijos vadybą iš prezidento perėmė vidinė aplinka ir prezidento administracija.

Ši aplinka – jau ne tik generalinis štabas, o žaidėjai, turintys savų interesų. Prezidentas staiga suvokė, kad yra apsuptas skirtingą galią turinčių dvariškių, atliekančių valstybės vadovo funkcijas“, – rašo G.Pavlovskis.

„Scanpix“ nuotr./Glebas Pavlovskis
„Scanpix“ nuotr./Glebas Pavlovskis

Esą į kuo aukštesnius postus prezidento administracijoje žvelgiame, tuo akivaizdesnė dvaro valdžia. Šiuolaikiniai dvariškiai prižiūri valstybės biudžetą, skirstosi postus vyriausybėje, teritorijas, žmones, infrastruktūrą.

Anot G.Pavlovskio, V.Putino Rusiją – kol nėra V.Putino – prižiūri prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka: „Jis laukia nurodymų, bet jų nėra.“

„Scanpix“ nuotr./Sergejus Kirijenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“ nuotr./Sergejus Kirijenka ir Vladimiras Putinas

Išlikimo meno profesionalai

„Sistema ne tik funkcionuoja be funkcionalaus Putino – trūksta ir strateginės krypties. Keliama daug triukšmo apie „jaunesnių žmonių samdymą“, bet iš tiesų joks politinis atsijauninimas nevyksta“, – tvirtina G.Pavlovskis.

Suprask, naujokai sistemoje neturi programos, pagal kurią galėtų dirbti, o realią įtaką ir galią įgis tik tada, kai atšils politinis klimatas.

Esą Kremliuje vis kalbama apie jaunus „technokratus“, tačiau šis terminas iš tiesų reiškia, kad tie žmonės yra proceso, kai pereinama į Rusiją po V.Putino, dalis.

G.Pavlovskis: „Visos diskusijos sukasi apie sistemos, o ne apie Putino išsaugojimą, nors Putinas, žinoma, apie tai turi savo nuomonę.“

Pačiame vyriausybiniame aparate atmosfera, pasak G.Pavlovskio, vis labiau įtempta, o saugumo tarnybų tarpusavio kova vis intensyvesnė: „Areštai Kremliaus aplinkoje nėra Putino plano dalis – jie yra kovos dėl galios išraiška.“

Kaip rašo analitikas, norėdami suprasti Rusijos politinį žemėlapį prieš 2018-ųjų prezidento rinkimus, turime pirmiausia suvokti, kokius ateinančius metus planuoja Kremlius.

„Artimiausias tikslas – ne „nuvykti“ į poputinistinę Rusiją, o suplanuoti pereinamąjį laikotarpį. Vis dėlto verta pažymėti, kad visos diskusijos sukasi apie sistemos, o ne apie Putino išsaugojimą, nors Putinas, žinoma, apie tai turi savo nuomonę.

Tai yra sistema, kuri nusiteikusi neišnykti, o jai vadovauja išlikimo meno profesionalai“, – samprotauja G.Pavlovskis.

A.Navalnas žada kovoti iki galo

Rinkimų strategų dabar laukia rimtas išbandymas. Tris prezidento rinkimų kampanijas iš eilės (2004, 2008 ir 2012 metais) jie buvo pavertę „zona be politikos“ – nugalėtojas buvo aiškus.

Tačiau tokį scenarijų dabar grasina suplėšyti A.Navalnas, kurio dėka kovo balsavimas gali virsti tikra kova – opozicijos aktyvistas nevengia dėmesio ir atkakliai žada grumtis iki galo.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Ksenijos Sobčiak spaudos konferencija Maskvoje
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Ksenijos Sobčiak spaudos konferencija Maskvoje

„Net nelabai svarbu, ar Navalnui bus leista užsiregistruoti kandidatu, ar ne – jo dėka rinkimai vėl tapo rimtu politiniu procesu.

Navalnas, regis, sugebės mobilizuoti nemažą dalį rusų, o tokiu atveju turės atsakyti į sudėtingus klausimus – kur nukreipti šią galingą jėgą ir kaip įtikinti ją balsuoti“, – teigia G.Pavlovskis.

Anot eksperto, būtent čia atsiveria galimybė apie dalyvavimą rinkimuose jau paskelbusiai aukštuomenės vakarėlių liūtei, nepriklausomai žurnalistei Ksenijai Sobčiak.

„Jei Navalnui nebus leista užsiregistruoti kandidatu, ji gali pabandyti perimti jo elektoratą. Tiesa, kyla abejonių dėl Sobčiak politinio tvirtumo ir dėl jos sugebėjimo įžiebti navalnišką nacionalinį judėjimą“, – svarsto G.Pavlovskis.

Vis dėlto pagrindinė kova jau dabar vyksta tarp V.Putino ir A.Navalno, jei tiksliau – pastarojo rėmėjų.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Aleksejaus Navalno rėmėjų mitingas Maskvoje
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Aleksejaus Navalno rėmėjų mitingas Maskvoje

„Valstybė greitai turės arba užregistruoti Navalną, arba atsisakyti tai padaryti. Bet krizę gali sukelti abu variantai, mat abiem atvejais Putinui teks kovoti su neoficialia Navalno partija, kurią sudaro dešimtys, šimtai tūkstančių Rusijos piliečių.

Tai ir bus pagrindinis konfliktas kampanijoje – tarp Putino ir Navalno šalininkų. Pastarieji yra ne tik kandidato, bet ir kitokios Rusijos rėmėjai“, – mano G.Pavlovskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų