Tarp šių disidentų yra bene garsiausias gyvas iš Nikaragvos kilęs rašytojas Sergio Ramirezas, kadaise dirbęs autoritarizmu kaltinamo D.Ortegos viceprezidentu.
Tarp jų yra ir katalikų vyskupas Silvio Baezas, keli buvę D.Ortegos bendražygiai iš kairiojo sandinistų fronto, atėjusio į valdžią 1979 metais ir pralaimėjusio 1990-ųjų rinkimus.
Pilietybės taip pat neteko rašytoja Gioconda Belli, garsi žmogaus teisių aktyvistė Vilma Nunez, buvę sandinistų lyderiai Luisas Carrionas ir Monica Baltodano.
Managvos apeliacinio teismo pirmininkas Ernesto Rodriguezas Mejia perskaitė rezoliuciją, kurioje 94 disidentai paskelbti „bėgliais nuo teisingumo“.
„Kaltinamieji vykdė ir toliau vykdo nusikalstamas veikas, kenkiančias Nikaragvos tautos taikai, suverenitetui, nepriklausomybei ir apsisprendimui“, – sakė teisėjas ir pridūrė, kad jie kurstė ekonominį sabotažą prieš D.Ortegos vyriausybę, ragindami ją boikotuoti.
„Dėl šių faktų kaltinamieji nebegali būti laikomi Nikaragvos piliečiais“, – sakė jis.
Nuo 2018 metų, kai prasidėjo didelio masto gatvių protestai prieš jo valdymą, D.Ortega pasitelkė stipriai ginkluotus sukarintus būrius opozicijai malšinti ir įkalino visus svarbiausius opozicijos veikėjus.
D.Ortegos vyriausybė praėjusią savaitę paleido ir išsiuntė iš šalies 222 kalintus disidentus, atimdama iš jų pilietybę. Jie buvo įsodinti į užsakytą lėktuvą ir išskraidinti į Vašingtoną.
D.Ortega grįžo į valdžią po 2007 metų rinkimų ir visiškai perėmė visų valdžios šakų kontrolę.
Ispanijoje gyvenantis rašytojas S.Ramirezas su sandinistų frontu išsiskyrė XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai įkūrė politinį judėjimą, įsipareigojusį laikytis demokratinių principų.
1996 metais S.Ramirezas nesėkmingai kandidatavo į prezidento postą, tačiau rašytojo karjera jam sekėsi kur kas geriau – 2017 metais jis laimėjo Ispanijos vyriausybės skiriamą Cervanteso premiją, laikomą prestižiškiausia literatūrine premija ispanakalbiame pasaulyje.