Tačiau maištaujantys studentai pažadėjo tęsti gatvių protestus, kol D.Ortega paliks savo postą.
Nuo trečiadienio, kai tarp protestuotojų ir saugimo pajėgų bei vyriausybės šalininkų įsiplieskė susirėmimai, žuvo 25 žmonės, pranešė Nikaragvos žmogaus teisių centras.
„Tarp žuvusiųjų yra nepilnamečių, studentų“ ir vienas žurnalistas, nušautas šeštadienį, kai rengė reportažą apie chaosą pietiniame Blufildso mieste, rašoma centro išplatintame pranešime.
Penktadienį pareigūnai pranešė, kad žuvo dešimt žmonių, tačiau nuo tada jokių naujų duomenų apie aukas neskelbė.
Tai didžiausio masto protestai per 11 metų, kai D.Ortega stovi prie šalies vairo. Nors Nikaragva yra viena skurdžiausių Lotynų Amerikos valstybių, palyginti su kruvino gaujų nusikalstamumo krečiamomis kaimynėmis ji iki šiol laikyta gana saugia.
Kairiųjų pažiūrų 72 metų D.Ortega, buvęs sandinistų partizanas, Nikaragvai vadovauja kartu su savo žmona, viceprezidente Rosario Murillo.
Per derybas su verslo lyderiais N.Ortega paskelbė atšaukiantis balandžio 16 dieną patvirtintą Nikaragvos socialinės apsaugos instituto (INSS) pensijų reformą, kuri „išprovokavo visą šią situaciją“.
Prezidentas taip pat pasmerkė protestuotojus, kurie, anot jo, elgiasi kaip nusikaltėlių gaujos.
D.Ortegos vyriausybė nurodė, kad Leono ir Masajos miestuose buvo sudeginta daug automobilių ir nuniokota vyriausybės pastatų.
Plėšikavimas
Po reformos būtų padidėję tiek darbdavio, tiek dirbančiojo mokami įnašai ir sumažėtų išmokos. Šios reformos tikslas buvo sustabdyti biudžeto deficito augimą.
Reforma buvo sutikta protestų, prie kurių aktyviai prisijungė studentai, banga. D.Ortega ėmėsi griežtų priemonių neramumas pažaboti: malšinti protestų buvo pasiųsti kariškiai, suvaržyta nepriklausoma žiniasklaida, puldinėjami žurnalistai, o gatvėse mobilizuoti vyriausybės šalininkai.
Tačiau valdžiai nepavyko suvaldyti situacijos. Prasidėjo plėšikavimas, o panikos apimti gyventojai, bijodami, jog neramumai gali užsitęsti, puolė šluoti parduotuvių lentynų, kad sukauptų atsargų.
Kai kurie protestuojantys studentai sakė, kad D.Ortegos sprendimo atšaukti reformą nebepakanka.
„Kovojame ne tik dėl INSS. Kovojame dėl visus tuos metus sandinistų režimo vykdyto žmonių plėšimo“, – Managvoje sakė Cristoferiu prisistatęs inžinerijos studentas.
„Kova tęsiasi. Nė žingsnio atgal“, – šaukė kitas kitas studentas prie sostinės Technikos universiteto. Kiti D.Ortegą vadino „diktatoriumi“.
„Kovojame prieš prezidento Danielio Ortegos ir viceprezidentės Rosario Murillo priespaudą“, – naujienų agentūrai AFP sakė studentė Amalia Montenegro, rinkusi maistą kitiems protestuotojams.
„Nenorime karo“, – pridūrė ji.
