Po Nikaragvos pareiškimo Taivanui lieka tik 14 diplomatinių sąjungininkų, bet Taibėjus šiuo metu stiprina ryšius su daugeliu neoficialių savo draugų Vakaruose, įskaitant Jungtines Valstijas.
Kinija dešimtmečius ragina Taivano diplomatinius sąjungininkus pereiti jos pusėn. Lotynų Amerikoje pastaraisiais metais taip padarė trys valstybės – Panama, Salvadoras ir Dominikos Respublika.
Ketvirtadienį Danielio Ortegos administracija paskelbė, kad Nikaragva paseks šių šalių pavyzdžiu.
„Kinijos Liaudies Respublika yra vienintelė teisėta vyriausybė, atstovaujanti visai Kinijai, o Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis“, – sakė užsienio reikalų ministras Denisas Moncada.
D.Ortegos sūnus Laureano Facundo Ortega Murillo vadovavo Nikaragvos pareigūnų delegacijai, penktadienį Kinijos Tiandzino mieste pasirašiusiai bendrą komunikatą dėl ryšių užmezgimo.
„Tai teisingas pasirinkimas, atitinkantis platesnes tendencijas ir žmonių siekius. Kinija tai labai giria“, – paskelbė kinų Užsienio reikalų ministerija.
Taivanas išreiškė „nuoširdų skausmą ir apgailestavimą“, bet taip pat pažadėjo toliau kurti aljansus.
Prezidentė Tsai Ing-wen atmetė Nikaragvos sprendimą. „Kuo didesnę tarptautinę paramą turime, tuo didesnis bus autoritarinių [valstybių] stovyklos spaudimas“, – žurnalistams sakė ji.
Reaguodamos į Nikaragvos žingsnį Jungtinės Valstijos paragino „visas šalis, kurios vertina demokratines institucijas, plėsti bendradarbiavimą su Taivanu“.
Kinija šią salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga. Ji uoliai stengiasi izoliuoti Taivaną tarptautinėje arenoje ir tūžta dėl bet kokių mėginimų traktuoti salą kaip nepriklausomą valstybę.