„Nikaragvos vyriausybė vienašališkai nusprendė paleisti 222 įkalintus asmenis, – sakė pareigūnas, sutikęs kalbėti su anonimiškumo sąlyga. – Kai kurie iš šių asmenų praleido kalėjime daugelį metų, daugelis jų – už tai, kad naudojosi pagrindinėmis laisvėmis, siaubingomis sąlygomis ir be galimybės pasinaudoti tinkamu teismo procesu.“
D.Ortega tvirtino, kad už 2018 metų gatvės protestų, kurie, jo teigimu, buvo sąmokslas jį nuversti, stovi įkalinti jo oponentai ir kiti asmenys. Nuo to laiko, kai Nikaragvos saugumo pajėgos smurtu numalšino tuos antivyriausybinius protestus, dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo į užsienį.
Amerikiečių pareigūnas nurodė, kad JAV padėjo išlaisvintus asmenis nugabenti į JAV, kur jie dėl humanitarinių priežasčių bus lygtinai įleisti į šalį dvejiems metams.
Pareigūnas sakė, kad JAV vyriausybė masinį paleidimą laiko teigiamu Nikaragvos žingsniu. Pareigūnas teigė, kad visi iš Nikaragvos išvykę asmenys tai padarė savanoriškai ir atvykę į JAV gaus medicininę ir teisinę pagalbą.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pagyrė Nikaragvos įvykdytą daugiau kaip 200 politinių kalinių paleidimą ir teigė, kad tai gali atverti kelią dialogui su Vašingtono priešininku prezidentu Danieliu Ortega.
„Tai, kad Nikaragvos vyriausybė paleido šiuos asmenis, iš kurių vienas yra JAV pilietis, yra konstruktyvus žingsnis sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų šalyje problemą ir atveria duris tolesniam Jungtinių Amerikos Valstijų ir Nikaragvos dialogui susirūpinimą keliančiais klausimais“, – sakoma A.Blinkeno pareiškime.
Nikaragvos vyriausybė iš pradžių šio paleidimo nepatvirtino.
Buvęs Nikaragvos ambasadorius prie Amerikos valstybių organizacijos Arturo McFieldsas džiaugėsi paleidimu, kurį, pasak jo, jam patvirtino JAV valstybės departamentas.
Anot A.McFieldso, „tai retai pasitaikantis masinis [kalinių] išlaisvinimas“. Jis dėkojo kalinių šeimoms už tai, kad jos niekada nepalūžo.
Kai kurių paleistų kalinių šeimos nariai taip pat patvirtino, kad kaliniai skrido į Vašingtoną.
Opozicijos lyderio Felixo Maradiagos žmona Berta Valle sakė, kad Valstybės departamentas jai pranešė, jog jos vyras yra lėktuve.
Paskutiniais Nikaragvos opozicijos duomenimis, buvo laikomi 245 „politiniai kaliniai“. Iš karto nebuvo aišku, kas nebuvo paleisti.
Naujausiais duomenimis Nikaragvos parlamentas ketvirtadienį balsavo už tai, kad iš daugiau kaip 200 politinių oponentų, kurie buvo išlaisvinti ir išsiųsti į Jungtines Valstijas, būtų atimta pilietybė.
„Tėvynės išdavikai netenka Nikaragvos piliečio statuso“, – sakoma Nacionalinės asamblėjos priimtame įstatyme. Kad įstatymas būtų galutinai patvirtintas, vėliau šiais metais valdančiosios partijos dominuojamuose rūmuose turi būti surengtas antras balsavimas.
2021 metais pradžioje D. Ortega suaktyvino politinių oponentų persekiojimą, norėdamas pasigerinti padėtį prieš tų pačių metų lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus. Saugumo pajėgos suėmė septynis potencialius pretendentus į prezidento postą, o D. Ortega per rinkimus, kuriuos JAV ir kitos šalys pavadino farsu, iškovojo ketvirtą kadenciją iš eilės.
Nikaragvos teisėjai nuteisė kelis opozicijos lyderius, įskaitant buvusius aukšto rango valdančiojo sandinistų judėjimo pareigūnus ir buvusius pretendentus į prezidento postą, laisvės atėmimo bausmėmis už „sąmokslą pakenkti nacionaliniam vientisumui“.
Atsižvelgdami į prastas sąlygas liūdnai pagarsėjusiame El Čipotės kalėjime ir kituose kalėjimuose, taip pat į kai kurių opozicijos lyderių amžių, giminaičiai baiminosi, kad šios bausmės gali būti mirties nuosprendžiai.
Hugo Torresas, buvęs sandinistų partizanų vadas, kadaise vadovavęs reidui, kuris padėjo išlaisvinti iš kalėjimo tuometinį sukilėlį D. Ortegą, mirė laukdamas teismo. Jam buvo 73 metai.
Šią savaitę Nikaragvos teisėjai taip pat nuteisė kalėti penkis katalikų kunigus už sąmokslą ir melagingos informacijos skleidimą. Iš karto nebuvo žinoma, ar kuris nors iš jų buvo tarp paleistų į laisvę.
