Trečiadienį protestuotojai skandavo: „Jie buvo studentai, ne nusikaltėliai“, turėdami galvoje žmones, žuvusius per balandžio 18 dieną kulminaciją pasiekusius neramumus.
Protestų prieš D.Ortegą banga kilo balandžio viduryje. Brutalūs saugumo pajėgų veiksmai prieš demonstrantus ir savavališki sulaikymai išprovokavo didžiulį visuomenės pasipiktinimą ir dar sustiprino protestų judėjimą šioje Centrinės Amerikos valstybėje.
Kairiųjų pažiūrų 72 metų D.Ortega, Nikaragvai vadovaujantis pastaruosius 11 metų, kol kas nesileidžia į dialogą su protestuotojais, nors tai padaryti ragina Katalikų Bažnyčia, pasisiūliusi atlikti tarpininkės vaidmenį.
Trečiadienį į gatves išėję demonstrantai skandavo: „Jie privalo pasitraukti“, ir laikė iškėlę plakatus, kuriuose buvo parašyta, kad D.Ortega ir jo žmona, viceprezidentė Rosario Murillo, yra „vagys“ ir „žudikai“.
Nikaragvos parlamentas suformavo komisiją aiškintis per neramumus žuvusių žmonių mirties aplinkybes. Tačiau studentai ir žmogaus teisių aktyvistai abejoja šios komisijos nešališkumu ir reikalauja atlikti nepriklausimą tyrimą.
Trečiadienio protestuose dalyvavo studentai, ūkininkai, smulkieji verslininkai ir daugybė kitų žmonių visoje šalyje.
Prieš prezidentą, buvusį sandinistų partizaną, nukreiptą protestų bangą išprovokavo valdžios planai reformuoti prie bankroto slenksčio atsidūrusią socialinės apsaugos sistemą, kurie vėliau buvo atšaukti.
D.Ortega ėmėsi griežtų priemonių neramumas pažaboti: malšinti protestų buvo pasiųsti kariškiai, suvaržyta nepriklausoma žiniasklaida, puldinėjami žurnalistai, o gatvėse mobilizuoti vyriausybės šalininkai.
Tačiau valdžiai nepavyko suvaldyti situacijos. Prasidėjo plėšikavimas, o panikos apimti gyventojai, bijodami, jog neramumai gali užsitęsti, puolė šluoti parduotuvių lentynų, kad sukauptų atsargų.
Tai didžiausio masto protestai per 11 metų, kai D.Ortega stovi prie šalies vairo. Visgi protestuotojų stovykloje kol kas nėra jokio iškilaus veikėjo, galinčio tapti antivyriausybinio judėjimo lyderiu.
