Prezidento Danielio Ortegos valdančiajai partijai lojali Nacionalinė asamblėja vienbalsiai priėmė šią rezoliuciją, o Raudonasis Kryžius tapo naujausia organizacija, kuri buvo uždaryta po to, kai užsitraukė vyriausybės nemalonę.
D.Ortegos vyriausybė, kuriai Jungtinės Tautos taiko sankcijas dėl daugybės veiksmų, kritikuojamų kaip autoritariniai, pastaruoju metu konfliktuoja su Katalikų Bažnyčia, Europos Sąjunga ir kitomis institucijomis, kurios išreiškė susirūpinimą dėl įtariamų teisių pažeidimų.
Be kita ko, prieš 2021 metų prezidento rinkimus buvo įkalinti šimtai kritikų, tarp jų keli asmenys, planavę mesti D.Ortegai iššūkį juose.
Nuo 2020 metų uždrausta veikti daugiau kaip 2 000 asociacijų, NVO ir darbdavių sąjungų.
Trečiadienį priimtu nutarimu buvo panaikintas 1958 metų dekretas, kuriuo teisiškai buvo įsteigtas Nikaragvos Raudonasis Kryžius, ir leista vietoj jo įsteigti naują „decentralizuotą, savarankišką struktūrą“ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Rezoliucija leido areštuoti visą Nikaragvos Raudonojo Kryžiaus turtą ir perduoti jį administruoti pakaitinei institucijai.
Rezoliucija yra galutinė ir jos papildomai tvirtinti nebereikia.
Nikaragvos įstatymų leidėjai apkaltino Raudonąjį Kryžių pažeidus politinį neutralumą, kurio reikalaujama iš humanitarinių organizacijų po 2018 metais vykusių antivyriausybinių protestų, kurie, anot teisių gynimo organizacijų, sukėlė smurtinės priespaudos kampaniją.
Stebėtojų teigimu, dėl šio susidorojimo žuvo daugiau kaip 350 žmonių, šimtai buvo įkalinti ir daugiau kaip 100 000 priversti palikti šalį, o JT Žmogaus teisių taryba pradėjo tyrimą.
D.Ortegos vyriausybė protestus pavadino perversmo sąmokslo dalimi, kurį, anot jos, organizavo opozicija, remiama Vašingtono.
