Pernai vykusios demonstracijos prieš planus apkarpyti socialinės paramos sistemą virto liaudies sukilimu, kurį malšinant šiurkščiomis priemonėmis daugiau kaip 300 žmonių žuvo, o dar apie 2 000 buvo sužeista, nurodo žmogaus teisių grupės.
Tuo metu 73 metų D. Ortega per vieną renginį sostinėje Managvoje perspėjo, kad kai kurie šalies verslininkai „tebedalyvauja sąmoksle, toliau finansuoja šį sąmokslą“.
N.Ortega turėjo galvoje Privataus verslo aukščiausiosios tarybos (COSEP) atstovus, palaikiusius pernykščius protestus ir atsiribojusius nuo prezidento jam įsakius jėga numalšinti demonstracijas.
Ši verslo asociacija dabar yra susivienijusi su dviem opozicijos aljansais, suformuotais po balandį vykusių protestų. Oponentai nori tęsti derybas su vyriausybe, kad išspręstų krizę, taip pat susitartų dėl pirmalaikių rinkimų, turinčių sutrumpinti D.Ortegos valdymą.
Tačiau D.Ortega, vadovavęs Nikaragvai per revoliuciją 9-ajame dešimtmetyje ir grįžęs į valdžią 2006-aisiais, taip pat laimėjęs 2011 ir 2016 metų rinkimus, nors opozicija ginčijo jų rezultatus, atsisako paankstinti rinkimų datą.
Prezidentas argumentavo, kad opozicijos reikalavimus stumia „nedidelės teroristų [oponentų] grupės, maitinamos verslininkų“.
Jis pridūrė, kad verslo bendruomenė „privalo laikytis nustatytų normų“ ir „nepiršti istorijos, kad turi vykti politinis dialogas, kad rinkimai turi būti paankstinti“.
Vašingtonas, o vėliau ir Europos Sąjunga paskelbė Nikaragvai sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus ir represijas.
