Pranešama, kad nuo 55 018 dolerių (48 tūkst. eurų) metinio mokesčio bus atleisti visi medicinos studentai, nepriklausomai nuo jų finansinės situacijos ir akademinių pasiekimų. Šis mokestis buvo panaikintas universiteto „patikėtinių, alumnų ir draugų“ dėka.
Vis dėlto studentai neišvengs pragyvenimo ir administracinių išlaidų, siekiančių vidutiniškai 27 tūkst. dolerių (23,7 tūkst. eurų) per metus.
„Manome, kad tokiai gyventojų įvairovei geriausia pasitarnautų gydytojai iš visų visuomenės sluoksnių, o tiems, kas nori tapti gydytojais ir chirurgais, siekti mediko karjeros neturėtų trukdyti didžiulės finansinės skolos perspektyva“, – sakė Niujorko universiteto medicinos mokyklos dekanas daktaras Robertas Grossmanas.
Savo pranešime universitetas taip pat pabrėžė, kad dėl didžiulių įsiskolinimų už studijas absolventai vengia rinktis mažiau pelningas kryptis, tokias kaip pediatrija, akušerija ir ginekologija.
Amerikos medicinos mokyklų asociacija skelbia, kad vidutinė ką tik studijas baigusių medikų skola Jungtinėse Valstijose siekia 202 tūkst. dolerių (per 177 tūkst. eurų), o 21 proc. gydytojų, baigusių privačias aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, Niujorko universitetą, yra įsiskolinę per 300 tūkst. dolerių (263,5 tūkst. eurų).
Šis pareiškimas apie nemokamą mokslą buvo paskelbtas per Niujorko universiteto medicinos mokyklos kasmetinę baltųjų chalatų ceremoniją, žyminčią pirmakursių medicinos studentų mokslų pradžią.
Už mokslą nereikės mokėti 93 pirmakursiams ir dar 350 vyresnių kursų studentams.
Niujorko universitetas teigia esantis vienintelis iš 10 geriausių medicinos mokyklų JAV, pasiūlęs tokią iniciatyvą.
