A.Lanza išžudė beveik tris dešimtis žmonių: 20 vaikų ir 6 mokyklos darbuotojus. Galiausiai žudikas kulką paleido ir į save. Jo motina Nancy tapo pirmąja jo auka.
„Į Nancy jis paleido keturis šūvius, nes kiekviena kulka buvo skirta šeimos nariui: viena už ją, viena už save, viena už jo brolį Ryaną ir viena už mane“, – teigė P.Lanza. Pokalbio su „New Yorker“ žurnalisto metu P.Lanza prisipažino, kad jis norėtų, jog jo sūnus niekada nebūtų gimęs.
„Žinau, kad net nemirktelėdamas jis būtų mane nužudęs, jeigu jam būtų pasitaikiusi proga“, – sakė A.Lanzos tėvas Peteris
P.Lanzos teigimu, jo sūnus yra kalbėjęs su daugeliu psichiatrų, tačiau nė vienas jų neįžvelgė jaunuolyje polinkio į smurtą.
Tėvas pripažįsta, kad ir jis, ir žuvusi motina tikriausiai pražiūrėjo įspėjamuosius nelaimės ženklus. „Ji niekada nesakė nei savo sesei, nei geriausiai draugei, kad nerimauja dėl Adamo. Ji miegojo neužsirakinus miegamojo durų ir namuose laikė ginklą – to ji nebūtų dariusi, jeigu būtų baiminusi dėl sūnaus psichinės būklės“, – aiškino P.Lanza.
Vyras pabrėžė, kad tragedija įvyko ne dėl Adamo autizmo. „Autizmas padaro žmones keistais, tačiau ne tokiais“, – kalbėjo tėvas. Jo teigimu, sūnus vaikystėje buvo paprastas keistuolis, tačiau vėliau pradėjo ryškėti, kad kažkas ne taip.
„Jis labai nejaukiai jausdavosi tarp žmonių, stresuodavo, negalėdavo užmigti, negalėdavo susikaupti, jam buvo sunku mokytis, jis vaikščioto nerangiai, vengdavo akių kontakto, – vardino tėvas. – Galėjai matyti, kad jis keičiasi.“
„Neįsivaizduoju, kaip būtų galima būti blogesniu žmogumi“, – kalbėjo P.Lanza. Jis pripažino, kad nuolat besigailintis, kad pradinukus išžudęs Adamas – jo sūnus.
Žudiko tėvas sakė, kad jis pasisiūlė susitikti su aukų šeimomis, ir dvi šeimos tokį pasiūlymą priėmė. „Tai buvo labai jaudinama. Vienos aukos šeima man pasakė, kad prakalbėję su manimi tris valandas jie atleido Adamui. Net nežinojau, kaip reaguoti. Jie prarado savo sūnų. Savo vienintelį sūnų“, – pasakojo P.Lanza.
