„Jie ištyrė kelias dešimtis sprogstančių žvaigždžių, vadinamų supernovomis, ir atrado, kad Visata plečiasi didėjančiu greičiu“, – sakoma pranešime, kurį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Proveržis šioje srityje buvo pasiektas 1998 metais, kai viena mokslininkų grupė, vadovaujama S.Perlmutterio, ir kita, vadovaujama B.Schmidto, padedant A.Riessui, padarė tą pačią stulbinamą išvadą, jog Visata plečiasi vis sparčiau.
„Jeigu plėtimasis toliau spartės, Visata galiausiai suledės“, – nurodė Nobelio komitetas.
52 metų S.Perlmutteris vadovauja Supernovų kosmologijos projektui Berklio universitete Kalifornijoje.
44 metų B.Schmidtas yra Veston Krike įsikūrusiame Australijos nacionalinio universitete dirbančios „High-z“ tipo (itin greitai tolstančių nuo Žemės) supernovų tyrėjų grupės vadovas.
42 metų A.Riessas yra Merilando mieste Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto ir Kosminio teleskopo mokslinio instituto astronomijos profesorius.
Šie mokslininkai pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų), diplomus ir kvietimus į Nobelio premijų teikimo ceremoniją.
Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už proveržį sukėlusius eksperimentus su dvimate medžiaga grafenu buvo paskirta dviem Rusijoje gimusiems mokslininkams – Andrejui Geimui ir Konstantinui Novosiolovui.
