„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2013 10 07 /15:37

Nobelio medicinos premiją laimėjo amerikiečiai biologai Jamesas Rothmanas bei Randy Schekmanas ir Vokietijoje gimęs tyrėjas Thomas Suedhofas

Amerikiečiai biologai Jamesas Rothmanas bei Randy Schekmanas ir Vokietijoje gimęs tyrėjas Thomas Suedhofas pirmadienį pelnė 2013 metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją už svarbius tyrimus, padedančius suprasti, kaip baltymai ir kitos medžiagos yra transportuojamos ląstelių viduje, pranešė žiuri.
Amerikiečiai biologai Jamesas Rothmanas bei Randy Schekmanas ir Vokietijoje gimęs tyrėjas Thomas Suedhofas pelnė 2013 metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją.
Amerikiečiai biologai Jamesas Rothmanas bei Randy Schekmanas ir Vokietijoje gimęs tyrėjas Thomas Suedhofas pelnė 2013 metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmadienį paskelbė, jog šie mokslininkai, kurie visi dirba JAV universitetuose, bus apdovanoti už „jų atradimus, susijusius su aparatu, reguliuojančiu vezikulių transportą – svarbią pernašos sistemą mūsų ląstelėse“.

Medžiagų pernešimo ląstelių viduje ir išorėje tyrimai buvo svarbūs pastangoms perprasti ir išgydyti kai kurias ligas, įskaitant neurologinius ir imunologinius sutrikimus, taip pat cukrinį diabetą, informavo Nobelio komitetas.

Kiekviena ląstelė panaši į fabriką, kuriame gaminamos ir transportuojamos molekulės.

„Pavyzdžiui, insulinas yra gaminamas ir išskiriamas į kraują, o cheminiai signalai, vadinami neurotransmiteriais, siunčiami vienos nervinės ląstelės kitai. Tos molekulės pernešamos ląstelėse mažose pūslelėse, vadinamose vezikulėmis“, – aiškinama komiteto pranešime.

Trys šių metų Nobelio premijos laureatai „atrado molekulinius principus, kurie nustato, kaip šie kroviniai ląstelėje pristatomi į reikiamą vietą reikiamu laiku“, pridūrė žiuri.

Trys šių metų Nobelio premijos laureatai „atrado molekulinius principus, kurie nustato, kaip šie kroviniai ląstelėje pristatomi į reikiamą vietą reikiamu laiku“, pridūrė žiuri.

„Įsivaizduokit šimtus tūkstančių žmonių, kurie keliauja gatvėmis šimtus kilometrų – kaip jiems rasti teisingą kelią? Kur sustos autobusas ir atsidarys durys, kad žmonės galėtų išlipti? – sakė Nobelio komiteto sekretorius Goranas Hanssonas (Joranas Hansonas). – Panašių problemų kyla ir ląstelėje.“

Šie atradimai padėjo gydytojams diagnozuoti ūmią epilepsiją ir vaikų imuniteto sutrikimus, nurodė G.Hanssonas. Mokslininkai tikisi, kad ateityje tyrimai šioje srityje padės sukurti vaistus nuo labiau įprastų atmainų epilepsijos, diabeto ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimų.

62 metų J.Rothmanas yra Jeilio universiteto profesorius, tuo tarpu 64 metų R.Schekmanas dirba Kalifornijos universitete Berklyje. Th.Suedhofas, kuriam yra 57 metai, nuo 2008 metų dirba Stanfordo universitete.

„Mano reakcija, kai apie tai išgirdau, buvo nepatiklumas ir džiaugsmas“, – sakė molekulinės ir ląstelių biologijos profesorius R.Schekmanas.

R.Schekmanas pasakojo, kad 1 val. vietos laiku, kai jis miegojo savo namuose Kalifornijoje, jį pažadino Nobelio komiteto pirmininko skambutis iš Švedijos.

Mokslininkas pridūrė, kad tuo metu dar nebuvo atsigavęs po staigaus laiko juostų pasikeitimo, nes ankstesnę naktį grįžo namo po kelionės į Vokietiją.

R.Schekmanas sakė, kad Nobelio premija vainikavo beveik keturis dešimtmečius uoliai vykdytą darbą.

„Aš tuo užsiiminėjau 37 metus, o Rothmanas – panašios trukmės laikotarpį, – sakė jis. – Prieš 25 metus suvokėme, kad dirbame su ta pačia tema.“

Pagrindinis R.Schekmano tyrimų objektas – vezikulės: mažytės pūslelės, kurios transportuoja įvairių medžiagų molekules ląstelės viduje ir išorėje.

R.Schekmanas atrado genų rinkinį, nuo kurio priklauso vezikulių pernaša, naudodamas mielių ląsteles kaip biologinės sistemos pavyzdį, kai pradėjo savo tyrimus 8-ame dešimtmetyje.

„Eiliniai žmonės gali gauti naudos iš šių esminių ląstelės veiklos tyrimų, kurie atnešė netikėtų ir dramatiškų padarinių jų pačių gyvenimui“, – pareiškė jis.

Savo ruožtu J.Rothmanas, kuris yra Jeilio universiteto Ląstelių biologijos katedros pirmininkas, sakė Švedijos radijui, kad jaučiasi „itin pagerbtas“ šiuo apdovanojimu.

Premija medicinos srityje atvėrė šių metų Nobelio apdovanojimų sezoną.

Praėjusiais metais Nobelio medicinos premija už „atradimą, kad subrendusias ląsteles galima perprogramuoti paverčiant jas pliuripotentinėmis“, atiteko britui Johnui Gurdonui (Džonui Gerdonui) ir Shinyai Yamanakai (Šinjai Jamanakai) iš Japonijos.

Laureatams lygiomis dalimis bus padalytas 8 mln. Švedijos kronų (3,17 mln. litų) piniginis prizas. Prizo suma, kuri nuo 2001 metų buvo 10 mln. kronų, buvo sumažinta praeitais metais dėl ekonomikos krizės.

Šiųmetė premija abiem mokslininkams bus įteikta gruodžio 10 dieną per Stokholme įvyksiančią iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų