Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad A.Geimui ir K.Novosiolovui, kurie šiuo metu dirba Didžiosios Britanijos universitetuose, prestižinė premija skirta už „proveržį sukėlusius eksperimentus su dvimate medžiaga grafenu“.
Nobelio komitetas elektrai laidų grafeną, sudarytą iš viename sluoksnyje išsidėsčiusių anglies atomų, pavadino tobula atomine gardele.
Pranešime nurodoma, kad Nyderlandų pilietybę turintis 51 metų A.Geimas ir Rusijos bei Didžiosios Britanijos pilietybę turintis 36 metų K.Novosiolovas „pademonstravo, jog tokia plokščio pavidalo anglies atmaina pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios kyla iš nepaprasto kvantinės fizikos pasaulio“.
Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje buvo skirta dviem Rusijoje gimusiems mokslininkams – Andrejui Geimui ir Konstantinui Novosiolovui.
Eksperimentai su grafenu gali padėti sukurti naujas medžiagas ir „gaminti inovatyvią elektroniką“, rašo Nobelio komitetas.
„Grafenas yra praktiškai skaidrus ir geras laidininkas, todėl jis tinkamas skaidriems lietimui jautriems ekranams, apšvietimo skydams ir galbūt net saulės baterijoms gaminti“, – pabrėžė Karališkoji mokslų akademija.
Superplonus, vos vieno atomo storio anglies lakštelius mokslininkai sugebėjo atskirti nuo grafito (pieštukų šerdelėms gaminti naudojamos medžiagos) – naudodami lipniąją juostą. Šis eksperimentas tapo proveržiu, padėjusiu sukurti, kaip nurodoma, naujos kartos supermedžiagą.
Grafenas yra ploniausia ir stipriausia pasaulyje nanomedžiaga, beveik visiškai skaidri šviesai, gera elektros ir šilumos laidininkė. Todėl ekspertai tikisi, kad grafenu gali būti pakeisti silicio pagrindu sukurti puslaidininkiai.
Grafeniniai tranzistoriai teoriškai veiktų greičiau ir atlaikytų didesnę temperatūrą negu šiuolaikiniai kompiuterių lustai.
Tai padėtų išspręsti vis aktualesne tampančią problemą: kompiuterinių sistemų inžinieriai siekia padidinti puslaidininkių prietaisų galią ir juos sumažinti, tačiau išvengti temperatūros padidėjimo.
Nobelio komitetas pripažino, kad dauguma grafeno praktinio naudojimo galimybių „egzistuoja tik mūsų fantazijose, tačiau daugelis jau dabar išbandomos“.
Komitetas pabrėžė laureatų nuostatą, kad moksliniai tyrimai turi teikti džiaugsmą.
Pavyzdžiui, A.Geimas 1997 metais sugebėjo priversti varlę pakibti magnetiniame lauke, o komitetas pareiškė, kad šis bandymas buvo „genialus būdas pademonstruoti fizikos principus“.
Duodamas interviu telefonu žurnalistams Stokholme, Mančesterio universitete dirbantis A.Geimas sakė esantis priblokštas žinios apie jam skirtą apdovanojimą, tačiau planavo antradienį eiti į darbą kaip įprasta.
„Miegojau gerai – šiemet nesitikėjau gauti Nobelio premijos“, – juokavo jis ir pridūrė, kad netrukus važiuos į darbą.
„Mano nuomone, yra kelios Nobelio laureatų kategorijos, o vieni, gavę Nobelio premiją, nieko nebedaro iki gyvenimo pabaigos. Manau, tai didelė meškos paslauga (mokslo) bendruomenei“, – šmaikštavo A.Geimas.
Jis pridūrė priklausantis prie „žmonių, kurie mano, kad pelnė Nobelio premiją atsitiktinai, todėl pradeda dar uoliau dirbti nei anksčiau“.
A.Geimas pernai pelnė prestižinį Korberio Europos mokslo apdovanojimą už dvimačių anglies kristalų, ypač grafeno, atradimą, sakoma jo universiteto tinklalapyje.
Šie du jauni mokslininkai pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų), diplomus ir kvietimus į Nobelio premijų teikimo ceremoniją.
Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10-ąją – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo skirta šviesolaidžių technologijų pionieriui Charlesui K.Kao ir Willardui S.Boyle'ui bei George'ui E.Smithui, kurie išrado būdą paversti šviesos impulsus elektroniniais signalais.
