Vis dėlto pagrindinis artimiausio laikotarpio scenarijus žada tęstinumą: jokių akivaizdžių ženklų, kad pasaulio ekonomikai grėstų kokie nors kataklizmai, kol kas nematyti, straipsnį nuomonių ir komentarų portale project-syndicate.org pradeda amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Michaelas Spence`as.
Ekonomikos rodikliai auga ir augs
Išsivysčiusiose pasaulio šalyse 2017-ieji veikiausiai bus prisimenami kaip ryškaus kontrasto metai: daugelyje šalių ekonomikos augimas spartėjo, tačiau kartu tiek šalių viduje, tiek tarptautinėje plotmėje didėjo politinė fragmentacija, poliarizacija ir įtampa. Žvelgiant į tolimesnę ateitį, mažai tikėtina, kad ekonomikos rodiklių visiškai nepaveiks išcentrinės politinės ir socialinės jėgos, tačiau bent kol kas rinkoms ir ekonomikoms visai neblogai sekasi atsiginti nuo politinio chaoso, o rizika, kad artimiausiu metu jas ištiks kokie nors reikšmingi nemalonumai, – palyginti maža.
Išimtis yra Jungtinė Karalystė, kuriai prieš akis – „Brexit“ procesas. Kitame krante – gerokai apsilpusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dedanti visas pastangas, kad pagaliau suformuotų koalicinę vyriausybę. Tokia padėtis nėra palanki nei Jungtinei Karalystei, nei likusiai Europai, kuriai Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas reformuojant Europos Sąjungą yra gyvybiškai svarbus.
Vienas iš galimų sukrėtimų, apie kurį jau dabar nemažai kalbama, siejamas su pinigų politikos griežtinimu. Turint galvoje, kad išsivysčiusio pasaulio šalyse ekonomikos rodikliai gerėja, laipsniškas itin palankios pinigų politikos priemonių ribojimas neturėtų reikšmingai paveikti turto vertės. Gali būti, svarsto ekonomistas, kad netrukus galėsime stebėti didėjančią pagrindinių ekonomikos rodiklių konvergenciją, kurios taip ilgai laukta, ir įtvirtinti atitinkamas rinkos pozicijas.
Plėsis Azijos įtaka
Kalbant apie Aziją, Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėtis kaip niekad stipri, o tai leidžia daryti prielaidą, kad disbalansas bus valdomas veiksmingai, o augimą labiausiai skatins vartojimas ir inovacijos. Panašu, kad ir Indija sieks išlaikyti augimo ir reformų dinamiką. Augant šioms ekonomikoms, augs ir viso regiono bei tolimesnių kraštų ekonominiai rodikliai, įsitikinęs M. Spence`as.
Technologijų, visų pirma – skaitmeninių, srityje dar ilgai dominuos Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, žinoma, jei ir toliau finansuos fundamentinius tyrimus, taip užsitikrindamos didžiausią naudą iš inovacijų komercializavimo. Šios dvi šalys yra ir didžiausių ekonominės ir socialinės sąveikos platformų kūrėjos. Šioje srityje didžiausią vertę kuria tinklų poveikis, informacijos spragų šalinimas, o svarbiausia – dirbtinio intelekto ir programų, naudojančių ir generuojančių milžiniškus didelės vertės duomenų rinkinius, teikiamos galimybės.
Tokios platformos naudingos dar ir kitu požiūriu: jos suteikia galimybę kurti naujus, tiek jų viduje, tiek už jų ribų galinčius veikti verslo modelius, pavyzdžiui, reklamos, logistikos ar finansų srityse. Pažymėtina, rašo ekonomistas, kad tokių platformų neturinčios ekonomikos, kaip antai Europos Sąjunga, atsiduria mažiau palankioje padėtyje. Net Lotynų Amerikoje veikia inovatyvi vietinė elektroninės prekybos platforma („Mercado Libre“) ir skaitmeninė mokėjimo sistema („Mercado Pago“).
Mokėjimo mobiliaisiais įrenginiais sistemų srityje pirmauja Kinija. Kadangi reikšminga šalies gyventojų dalis nuo atsiskaitymo grynaisiais pinigais perėjo iškart prie mokėjimo mobiliaisiais įrenginiais (praleidžiant čekių ir kreditinių kortelių etapus), galima teigti, kad Kinijos mokėjimų sistema – tvirta ir patikima.
Kiek anksčiau šį mėnesį, per Viengungių dieną – kasmetinį į jaunimą orientuotą vartojimo festivalį, kuris dabar jau yra tapęs didžiausia pasaulyje apsipirkimo akcija, pagrindinėje Kinijos elektroninių mokėjimų sistemoje „Alipay“, naudojant galingą debesijos kompiuterijos struktūrą, apdorota iki 256 tūkst. mokėjimų per sekundę. Įspūdingas ir „Alipay“ siūlomas nuolat besiplečiantis finansinių paslaugų spektras: nuo kredito vertinimų iki turto valdymo ir draudimo. Šios platformos plėtra į kitas Azijos šalis taip pat jau vyksta visu greičiu.
Susiskaidymas didės, bet pagrindo optimizmui irgi yra
Ateinančiais metais tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims bus svarbu kuo labiau pasistengti pereiti prie integraciją skatinančių augimo modelių. Ekonomistas savo straipsnyje prognozuoja, kad, siekdamos pažangos šioje srityje, šalių nacionalinės vyriausybės gali visą atsakomybę perleisti verslui, vietos valdžios institucijoms, profesinėms sąjungoms, taip pat švietimo ir ne pelno institucijoms, ypač tose vietovėse, kuriose vyrauja stiprus politinis susiskaidymas ir tvyro priešiškumas valdžiai.
Tikėtina, teigia M.Spence`as, kad susiskaidymas vis dėlto didės. Vykstant automatizacijai, įvairiose srityse – nuo gamybos ir logistikos iki medicinos ir teisės – laukia neišvengiami ir galbūt net labai nemaži darbuotojų paklausos pokyčiai, o atsako iš pasiūlos pusės teks palaukti ilgėliau.
Tikėtina, teigia M.Spence`as, kad susiskaidymas vis dėlto didės. Vykstant automatizacijai, įvairiose srityse – nuo gamybos ir logistikos iki medicinos ir teisės – laukia neišvengiami ir galbūt net labai nemaži darbuotojų paklausos pokyčiai, o atsako iš pasiūlos pusės teks palaukti ilgėliau. Taigi, pasak jo, galima daryti prielaidą, kad net jei darbuotojai sulauks didesnės paramos struktūrinių permainų laikotarpiu (t. y. gaus daugiau pajamų ar įgis galimybę persikvalifikuoti), neatitiktis darbo rinkoje, ko gero, didės, gilindama nelygybę ir skatindama dar didesnę politinę ir socialinę poliarizaciją.
Tačiau yra pagrindo ir apdairiam optimizmui. Visų pirma džiugina tai, kad tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse vis dar plačiai sutariama, jog pasaulio ekonomika turi ir ateityje išlikti santykinai atvira.
Išimtimi galėtų būti laikomos nebent Jungtinės Amerikos Valstijos, nors šią akimirką dar nėra galutinai aišku, ar Donaldo Trumpo administracija iš tiesų siekia pasitraukti iš tarptautinio bendradarbiavimo sferos, ar tik nori užimti tokią poziciją, kuri jai leistų išsiderėti palankesnes sąlygas savo šaliai. Aišku šiuo momentu yra tai, kad bent kol kas neverta aklai tikėti, jog JAV bus pagrindinis besikuriančios visuotinės taisyklių laikymusi pagrįstos sistemos, skirtos teisingam savitarpio priklausomybės valdymo užtikrinimui, finansuotojas ir architektas.
Labai svarbus žaliosios energijos veiksnys
Panaši padėtis ir klimato kaitos švelninimo srityje. JAV dabar yra vienintelė šalis, kurios nesaisto Paryžiaus klimato susitarimas, tebegaliojantis, nepaisant D.Trumpo administracijos apsisprendimo iš jo trauktis. Nemažai JAV miestų, valstijų, įmonių bei pilietinės visuomenės organizacijų pareiškė, kad ir toliau laikysis Amerikos įsipareigojimų klimato kaitos srityje, net jei federalinė vyriausybė to ir nereikalauja.
Šiaip ar taip, kol pasaulio priklausomybė nuo anglies nesumažės, išbandymų jam teks patirti dar daug. Kaip skelbia „The Financial Times“, didžiausios anglies paklausos Indijoje laukiama maždaug po 10 metų, o iki tol jos paklausa po truputį augs. Nors, priklausomai nuo to, kaip sparčiai mažės žaliosios energijos savikaina, šis scenarijus vis dar gali kisti, prireiks ilgų metų, kol išmetamas anglies dioksido kiekis ims mažėti.
Taigi atrodo, kad ateinančiais mėnesiais ir metais pasaulio ekonomikos laukia nemenki išbandymai. Besikaupianti milžiniška skola didina įtampą rinkose ir daro ekonomikos sistemą itin jautrią įvairiems sukrėtimams. Vis dėlto artimiausio laikotarpio scenarijus žada tęstinumą. Ekonominė galia ir įtaka toliau iš Vakarų slinksis į Rytus, tačiau nerimauti, kad tai galėtų staiga stipriai padidinti užimtumo, pajamų, politinę ar socialinę poliarizaciją ar išprovokuoti didžiulį perversmą, ekonomisto įsitikinimu, nėra pagrindo.
