Liu Xia, kuriai nepateikta jokių kaltinimų, faktiškai buvo laikoma namų arešte. Ši padėtis tęsėsi nuo 2010-ųjų, kai jos vyras laimėjo Nobelio taikos premiją, o apdovanojimas išprovokavo Pekino įtūžį.
„Šiandien apie 11 val. (6 val. Lietuvos laiku) Liu Xia sėdo į „Finnair“ lėktuvą ir paliko Pekiną“, – sakė šeimos draugas Ye Du.
Liu Xia brolis Liu Hui savo paskyroje viename socialiniame tinkle parašė: „Sesuo vidurdienį jau išvyko iš Pekino į Europą pradėti naujo gyvenimo. Ačiū visiems, kelis šiuos metus jai padėjusiems ir ją besirūpinusiems. Tikiuosi, nuo šiol jos gyvenimas bus ramus ir laimingas.“
Kinijos premjeras Li Keqiangas šiuo metu vieši Vokietijoje, gegužę pareiškusioje, kad mielai priimtų disidento našlę. Šis Berlyno pareiškimas nuskambėjo pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame Liu Xia matyti verkianti ir sakanti, jog prarado visas viltis kada nors išvykti iš Kinijos.
1989-ųjų Tiananmenio aikštės protestų veteranas Liu Xiaobo pernai mirė, atlikdamas 11 metų laisvės atėmimo bausmę už „ardomąją veiklą“. Jis buvo pirmas nuo nacistinės Vokietijos laikų Nobelio premijos laureatas, miręs už grotų.
Liu Xia kasdien buvo taikomas judėjimo apribojimai. Be to, ji buvo sekama net ir mirus vyrui, nors Kinijos valdžia tikino, kad ji yra laisva.
Keletas Vakarų diplomatų gegužę mėgino apsilankyti jos namuose Pekine, kilus susirūpinimui dėl moters psichinės sveikatos, tačiau be jokio paaiškinimo negavo vizos.
Neseniai įvykusiame emocijų kupiname pokalbyje telefonu su artimu draugu, kinų rašytoju disidentu Liao Yiwu, Liu Xia pareiškė, kad „jie turėtų įrašyti į konstitucija eilutę: „Mylėti Liu Xiaobo yra rimtas nusikaltimas – už jį nuteisiama kalėti iki gyvos galvos“.
Vokietijos ambasada balandį siūlė padėti perkelti Liu Xia į Vokietija, bet šių planų nepavyko įgyvendinti.
Apie jos skrydį iš Pekino dabar buvo pranešta po Kinijos premjero Li Keqiang ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo.
Gegužę dešimtys įtakingų pasaulio rašytojų ir menininkų, tokių kaip amerikiečių autoriai Michaelas Chabonas, Paulas Austeris ir Khaledas Hosseini, paragino Kiniją paleisti našlę, kad ji galėtų gauti gydytis užsienyje.
