2011 metų Nobelio taikos premija penktadienį buvo skirta Liberijos prezidentei Ellen Johnson-Sirleaf ir jos tėvynainei Leymah Gbowee, mobilizavusiai šalies moteris protestuoti prieš šalį apėmusį pilietinį karą, taip pat Jemeno moterų teisių ir demokratijos aktyvistei Tawakkul Karman.
Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas, paskelbęs laureačių pavardes, nurodė, kad jos pagerbiamos „už nesmurtinę kovą už moterų saugumą ir moterų teisę visapusiškai dalyvauti taikos kūrimo darbe“.
„Negalime pasiekti demokratijos ir tvarios taikos pasaulyje, kol moterys neįgis tokių pačių galimybių kaip vyrai daryti įtaką visų lygių visuomenės vystymuisi“, – pridūrė jis.
72 metų E.Johnson-Sirleaf 2005 metais įsiamžino istorijoje kaip pirmoji Afrikos valstybei vadovauti išrinkta moteris. Ji perėmė valdžią šalyje, dar neatsigavusioje po 14 metų trukusio žiauraus pilietinio karo, kuris nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybių ir sugriovė ekonomiką, palikęs šalį be elektros, vandentiekio ir kitokios infrastruktūros.
Nobelio komitetas nurodė, kad „nuo prisaikdinimo 2006 metais ji prisidėjo užtikrinant taiką Liberijoje, skatino ekonomikos ir socialinį vystymąsi, taip pat moterų pozicijų stiprinimą“.
E.Johnson-Sirleaf iškilimas į valdžią nebūtų buvęs įmanomas be 39 metų L.Gbowee – aktyvistės, kuri vadovavo Liberijos moterų pasipriešinimui grėsmingiems karo vadams.
Ji ragino vyrus rinktis taiką, įkvėpdama daug krikščionių ir musulmonių paskelbti „sekso streiką“, mėginant sustabdyti vieną iš kruviniausių karų Afrikoje.
Nobelio komitetas gyrė L.Gbowee, kuri „organizavo moteris, peržengdama etnines ir religines skiriančiąsias ribas, kad būtų užbaigtas ilgas karas Liberijoje ir užtikrintas moterų dalyvavimas rinkimuose“
32 metų Jemeno aktyvistė ir žurnalistė T.Karman kelis kartus buvo patekusi į kalėjimą dėl savo kovos už moterų teises, spaudos laisvę ir politinių kalinių paleidimą.
Ji tapo pirmąja arabe, pelniusia Nobelio taikos premiją.
Nobelio komitetas ją sveikino už „vadovaujantį vaidmenį kovoje dėl moterų teisių ir demokratijos, taip pat už demokratiją ir taiką Jemene sudėtingiausiomis aplinkybėmis tiek prieš Arabų pavasarį, tiek jo metu“.
Laureatės lygiomis dalimis pasidalys premiją, kurią sudaro 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų) ir kuri bus įteikta gruodžio 10 dieną Osle.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija buvo paskirta 54 metų kalinamam kinų disidentui Liu Xiaobo už neprievartinę kovą dėl žmogaus teisių Kinijoje.
Šis Komiteto sprendimas sulaukė itin priešiškos Kinijos reakcijos. Oficialusis Pekinas pareiškė, kad Nobelio komitetas, skirdamas premiją buvusiam literatūros profesoriui, kuris pagarsėjo kaip streikų lyderis per protestus Tiananmenio aikštėje 1989 metais, „pažeidė šio apdovanojimo principus ir išniekino jį“.
Pirmoji Nobelio taikos premija buvo įteikta 1901 metais Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto įkūrėjams šveicarui Jeanui Henri Dunant'ui ir prancūzui Fredericui Passy.
Nuo tada šis prestižinis apdovanojimas buvo įteiktas 91 kartą; 19 kartų komitetas nusprendė neteikti premijos.
Egipto interneto aktyvistas Waelis Ghonimas, daugelio ekspertų minėtas kaip tikėtinas pretendentas į Nobelio taikos premiją, penktadienį pasveikino aktyvistę iš Jemeno, kuri šį apdovanojimą pasidalijo su dviem Liberijos veikėjomis.
„Sveikinimai Tawakkul Karman dėl jos aiškiai pelnyto laimėjimo“, – W.Ghonimas paskelbė savo svetainėje socialiniame tinkle, pridūręs, kad yra „besididžiuojantis arabas“.
„Mūsų tikrasis prizas – mūsų šalys taps labiau demokratiškos ir labiau gerbiančios žmogaus teises“, – rašo W.Ghonimas.
W.Ghonimas ir du kiti egiptiečiai interneto aktyvistai – Esraa Abdel Fattah bei Ahmedas Maheras – buvo minimi kaip tikėtini pretendentai į Nobelio taikos premiją dėl jų indėlio į protestus, nutraukusius 30 metų gyvavusį Egipto prezidento Hosni Mubarako autoritarinį režimą.
„Dedikuoju ją (premiją, – red. past.) visiems Arabų pavasario aktyvistams“, – T.Karman sakė televizijai „al Arabiya“, turėdama omenyje kelių arabų šalių protestuotojus, kurie išėjo į gatves reikalaudami demokratijos.
„Esu labai laiminga. Visiškai to nesitikėjau“, – sakė ji, pridurdama, kad „šis laisvės ir orumo projektas tapo tikrove“.
„Tai garbė visiems arabams, musulmonams ir moterims“, – pabrėžė T.Karman, kuri tapo viena iš pagrindinių veikėjų per jau kelis mėnesius besitęsiančius protestus prieš Jemeno prezidento Ali Abdullah Saleho režimą.
„Mes judame mūsų šalies gražios ateities link“, – pridūrė 32 metų aktyvistė, kuri beveik keturis mėnesius gyveno protestuotojų stovykloje Sanoje, baimindamasi, kad ją gali sučiupti veterano lyderio šalininkai.
„Dirbsime, kad pasiektume visus (protestuotojų, – red. past.) tikslus, neatsisakant nė vieno iš jų“, – sakė T.Karman.
Jemene, kuris yra neturtingiausia Arabijos pusiasalio valstybė, sausį prasidėjo pirmieji protestai, per kuriuos aktyvistai reikalavo, kad atsistatydintų A.A.Salehas, vadovaujantis šaliai nuo 1978 metų.
