Nobelio taikos premija paskirta Pasaulio maisto programai

Koronaviruso pandemijai keliant bado pavojų dar milijonams pasaulio gyventojų, šia prestižine premija pripažįstamos WFP „pastangos kovoti su badu, jos indėlis gerinant sąlygas taikai konfliktų veikiamuose rajonuose ir buvimas varomąja jėga siekiant užkirsti kelią bado kaip karų ir konfliktų ginklo, naudojimui“, Osle skelbdama nugalėtoją sakė Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen.

Ar gabentų maistą sraigtasparniais, ar ant dramblių ir kupranugarių, WFP didžiuojasi būdama „pirmaujanti humanitarinė organizacija“ pasaulyje, kur, jos apskaičiavimu, maždaug 690 mln. žmonių – vienas iš 11 – eina miegoti tuščiu skrandžiu.

„Šiemetine premija Norvegijos Nobelio komitetas nori nukreipti pasaulio žvilgsnį į milijonus žmonių, kenčiančių badą ar susiduriančių su jo pavojumi“, – sakė B.Reiss-Andersen.

WFP savo ruožtu paskelbė, kad jai paskirta Nobelio taikos premija „įtaigiai primena“, kad bado išnaikinimas pasaulyje yra neatsiejamas nuo karų ir konfliktų užbaigimo.

„Tai įtaigiai primena pasauliui, kad taika ir bado išnaikinimas eina kartu“, – tviteryje parašė Romoje įsikūrusi WFP.

WFP yra didžiausia pasaulyje su badu kovojanti ir maisto saugumą propaguojanti humanitarinė organizacija. 1961 metais įsteigta ši Jungtinių Tautų organizacija pernai suteikė pagalbą beveik 100 mln. žmonių 88 valstybėse.

123RF.com nuotr./Badas

Skaičiai yra didžiuliai, bet iš tikrųjų patenkinama tik nedidelė poreikių dalis.

Nors per pastaruosius tris dešimtmečius buvo padaryta pažanga, JT tikslas iki 2030 metų išnaikinti badą atrodo nepasiekiamas, jei dabartinės tendencijos tęsis, sako ekspertai.

Didžiausias bado pavojus paprastai gresia moterims ir vaikams.

Badas gali nulemti karą, bet badas taip pat yra karo pasekmė. Tikimybė konfliktų zonose gyvenantiems žmonėms maitintis nepakankamai yra tris kartus didesnė, nurodo WFP.

„Negalime nutraukti bado, jei nenutraukiame konflikto“, – rugsėjo 21 dieną sakė WFP vykdomasis direktorius Davidas Beasley.

„Biblinio masto badmečiai“

Jemenas, šiuo metu patiriantis, JT vertinimu, didžiausią humanitarinę krizę pasaulyje, yra akivaizdus pavyzdys.

JT ir pagalbos agentūros ne kartą ragino atkreipti dėmesį į katastrofiškas šio konflikto, nuo 2015 metų nusinešusio dešimtis tūkstančių gyvybių, pasekmes.

2015-aisiais galingai Saudo Arabijos vadovaujamai karinei koalicijai prisidėjus prie Jemeno vyriausybės kovos su Irano remiamais husių sukilėliais, savo namus turėjo palikti 3 mln. žmonių, šalis atsidūrė prie bado slenksčio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jemenas

Du trečdaliai iš 30 mln. Jemeno gyventojų nežino, iš kur kitą kartą gaus pavalgyti, rodo WFP skaičiai.

Pasaulio padėtis dar labiau pablogėjo šiemet dėl COVID-19 pandemijos, nulėmusios pajamų praradimą, maisto pabrangimą ir tiekimo grandinių sutrikimą.

„Koronaviruso pandemija prisidėjo prie didelio badą kenčiančių žmonių skaičiaus padidėjimo pasaulyje“, – nurodė Nobelio komitetas.

„Tokiose šalyse kaip Jemenas, Kongo Demokratinė Respublika, Nigerija, Pietų Sudanas ir Burkina Fasas smurtinių konfliktų ir pandemijos derinys nulėmė didelį žmonių, gyvenančių ties bado riba, skaičiaus padidėjimą“, – sakoma pranešime.

Balandžio mėnesį D.Beasley įspėjo: „Po kelių trumpų mėnesių gali laukti daug biblinio masto badmečių.“

Dėl viruso sukeltos pasaulinės recesijos badas gresia dar 83–132 mln. žmonių, sakoma liepos viduryje paskelbtoje JT ataskaitoje.

Tai jau dvyliktas kartas, kai Nobelio taikos premija atiteko JT, kuriai nors iš šios pasaulinės organizacijos agentūrų ar darbuotojų. Niekas kitas nėra gavęs tiek šių premijų.

Šiemetiniame pretendentų sąraše netrūko kilnių tikslų ir kandidatūrų: iki vasario 1-osios termino buvo nominuota 211 asmenų ir 107 organizacijos.

Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis, diplomas ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Praėjusiais metais Nobelio taikos premija atiteko Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui. Jis buvo pagerbtas už pastangas išspręsti ilgametį konfliktą su kaimynine Eritrėja.

Pandemija paveikė ir Nobelio taikos premijos įteikimo ceremoniją, planuojamą Osle gruodžio 10 dieną – per premijų įkūrėjo, švedų pramonininko ir filantropo Alfredo Nobelio mirties 1896-aisiais metines.

Priklausomai nuo to, kokie tuo metu galios suvaržymai dė koronaviruso, premija bus įteikta asmeniškai per kuklią ceremoniją Norvegijos sostinėje arba nuotoliniu būdu per internetu transliuojamą ceremoniją.

Šiemetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J.Alteriui ir Charlesui M.Rice'ui, taip pat britui Michaelui Houghtonui.

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą“.

Antradienį Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui, o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez.

Trečiadienį Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A.Doudnai už genomo redagavimo technologijos CRISPR-cas9 sukūrimą.

Pasak ekspertų, į pastarąją premiją taip pat pretendavo Vilniaus Universiteto Biotechnologijos instituto vadovas profesorius Virginijus Šikšnys, bet Nobelio komitetas į jo indėlį neatsižvelgė.

Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija atiteko žydų kilmės amerikietei poetei ir eseistei Louise Glueck.

Šių metų Nobelio premijų sezoną pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.