Ekspertai nesutaria, kam bus įteiktas apdovanojimas.
Vienos stovyklos nuomone, šiais metais pagerbta bus kritika, skirta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už invaziją į Ukrainą.
Kita barikadų pusė tiki, jog premija šiemet bus susijusi su būtinybe skubiai ieškoti būdų kovai su visuotiniu atšilimu.
Visgi negalima atmesti ir staigmenos tikimybės – galbūt penki Norvegijos Nobelio komiteto nariai nustebins ekspertus visiškai kitokiu pasirinkimu. Šiemet iš viso gautos kol kas itin įslaptintos 343 paraiškos.
Oslo Taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalas mano, jog šios prestižinės premijos laureatais abu kartu turėtų tapti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir kalėjime dienas leidžiantis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
„Abu jie yra pagrindiniai taikios demokratijos propaguotojai savo šalyse, – sakė jis. – Ir A.Navalnas ir S.Cichanouskaja taip pat yra labai stiprūs karo prieš Ukrainą priešininkai.“
Oslas, kur teikiama taikos premija, nuo pat Antrojo pasaulinio karo nematė taip arti vykstančio dviejų šalių konflikto.
Komitetas taip pat galėtų pasmerkti V.Putino karą suteikiant Nobelio premiją tiems, kurie dokumentuoja įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, pavyzdžiui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) arba skaitmeninių tyrimų grupei „Bellingcat“.
Dabar arba niekada
O kaipgi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – simbolinė savo šalies pasipriešinimo figūra ir, anot lažybininkų, vienas favoritų atsiimti apdovanojimą?
„Komitetas tikriausiai būtų itin atsargus skirdamas premiją kariaujančiam prezidentui... net jei Ukraina yra besiginančiųjų pusėje ir to nenusipelnė, – sakė H.Urdalas. – Žiaurumas neišvengiamas ir iš Ukrainos pusės.“
Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje turi teisę siūlyti kandidatus premijai gauti iki sausio 31 dienos, įskaitant visų šalių parlamento narius ir ministrų kabinetus, buvusius laureatus ir kai kuriuos universitetų profesorius.
Nobelio komiteto nariai taip pat galėjo laisvai pateikti savo kandidatus per pirmąjį šių metų posėdį, surengtą netrukus po vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.
Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad pastangos kovoti su klimato kaita būtų vertos Nobelio apdovanojimo po dar vienų metų, paženklintų ekstremalių oro reiškinių, įskaitant rekordinę karščio bangą Europoje ir niokojančius potvynius Pakistane.
Jungtinių Tautų klimato ekspertai pasidalijo aiškiu įspėjimu balandį pateikdami itin niūriai atrodančią ataskaitą.
„Jei norime apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, turime veikti čia ir dabar“, – pareiškė Jimas Skea , vienas iš ataskaitą rengusios darbo grupės pirmininkų.
Jokios premijos?
„Skirdamas taikos premiją [kovojantiems su] klimato kaita, Nobelio komitetas turėtų unikalią galimybę ištransliuoti idėją, jog visos pasaulio krizės, su kuriomis dabar susiduriame, turi būti sprendžiamos kartu“, – pasisakė Norvegijos taikos tarybos vadovė Oda Andersen Nyborg.
Tarp galimų vardų minima Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg ir/arba jos „Penktadienių už ateitį“ judėjimas, nenuilstantis britų gamtininkas Davidas Attenborough bei kiti aktyvistai.
Taip pat kaip galimi laureatai minimi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, JT Bendroji klimato kaitos konvencija ir Tuvalu užsienio reikalų ministras Simonas Kofe, kurio šalies-salos egzistavimui grėsmę kelia kylantis jūros lygis.
Jei komitetas nusprestų pagerbti darbą kitose srityse, pripažinimo galėtų sulaukti žmogaus teisių aktyvistai iš Kinijos, Afganistano ir Irano, kaip ir antikorupcinė organizacija „Transparency International“ ar Tarptautinis Teisingumo Teismas.
Norvegijos tarptautinių santykių instituto mokslininko Sverre Lodgaardo teigimu, egzistuoja tikimybė, jog komitetas šiais metais apskritai susilaikys nuo apdovanojimo paskyrimo.
Pastarąjį kartą toks scenarijus įvyko prieš 50 metų.
„Niekas negali prisiimti laurų už didelius proveržius taikos srityje – atrodo, kad konfliktai niekada nesibaigs, o sutartys, panašu, sudaromos tam, kad būtų pažeistos“, – savo poziciją naujienų agentūrai AFP išsakė jis.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija paskirta dviem kovotojams už spaudos laisvę – Mariai Ressai iš Filipinų, kurios leidinį grasinama uždaryti, ir rusui Dmitrijui Muratovui, kurio nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ licencija buvo panaikinta.
