Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen pareiškė, kad ICAN premija skirta įvertinus jos pastangas „atkreipti dėmesį į katastrofiškas humanitarines branduolinių ginklų naudojimo pasekmes ir už siekį sutartimis uždrausti tokius ginklus“.
Šios organizacijos būstinė yra Ženevoje, Šveicarijoje, ICAN bendradarbiauja su 468 nevyriausybinėmis organizacijomis 101 šalyje. Metinis organizacijos biudžetas siekia milijoną dolerių (850 tūkst. eurų), jį „suneša“ privatūs aukotojai, taip pat Europos Sąjungos (ES), Norvegijos, Šveicarijos ir Vatikano finansinė parama.
Tačiau, nors ir neturi daug išteklių, ICAN turi daug jos siekius palaikančių įžymių ir įtakingų pasaulio veikėjų.
Tarp garsių asmenybių, ICAN svetainėje reiškiančių paramą organizacijos misijai, yra Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, taikos aktyvistė Yoko Ono ir Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Tutu.
„Galiu įsivaizduoti pasaulį be branduolinių ginklų ir remiu ICAN“, – skelbia Dalai Lama.
Tuo tarpu aktorius ir aktyvistas Martinas Sheenas savo pareiškime sako, kad „jei Gandhi ir Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis šiandien būtų gyvi, jie priklausytų ICAN“.
Dešimtmetį už pasaulį be atominių ginklų kovojanti ICAN buvo pagerbta prestižiniu apdovanojimu tuo metu, kai pasaulyje didėja nerimas dėl Šiaurės Korėjos ir Irano branduolinių ambicijų.
Toks Nobelio komiteto sprendimas laikomas netikėtu. Iki šiol daugiausia kalbėta apie galimybę, kad bus įvertinti Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini – už indėlį pasiekiant tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos apribojimo.
ICAN daug prisidėjo prie to, kad 122 šalys šių metų vasarą balsuotų už Jungtinių Tautų Branduolinių ginklų uždraudimo sutartį.
Tiesa, derybose dėl Branduolinių ginklų uždraudimo sutarties ir balsavime dėl jos nedalyvavo nė viena iš branduolinių valstybių – JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis.
Daugelis NATO narių, tarp jų – ir Lietuva, liepos balsavime nedalyvavo ir sutarties nepasirašo, nes puikiai žino, kad JAV branduoliniai ginklai atgrasymo principu garantuoja jų saugumą.
Turbūt logiška, kad skeptiškumo netrūko ir salėje, kurioje B.Reiss-Andersen paskelbė apie šiemetinį Nobelio Taikos premijos laimėtoją.
Derybas boikotavo ir Japonija – šalis, prieš kurią 1945 metais buvo panaudotas branduolinis ginklas. Atomines bombas JAV numetė ant Hirosimos ir Nagasakio miestų.
Turbūt logiška, kad skeptiškumo netrūko ir salėje, kurioje B.Reiss-Andersen paskelbė apie šiemetinį Nobelio Taikos premijos laimėtoją.
Bet paklausta, ar apdovanojimas labiau simbolis, nes jokių realių tarptautinių veiksmų prieš branduolinius ginklus nesiimama, norvegė atsakė: „Poveikio nepadarys pasyvumas.“
Pasaulio pabaigos rizika
ICAN vadovė Beatrice Fihn šią savaitę kaip tik davė interviu naujienų agentūrai AFP ir teigė, kad organizacija jau dešimtmetį „skambina varpais dėl branduolinių ginklų keliamo didžiulio pavojaus“.
Beatrice Fihn: „Branduoliniai ginklai gali tiesiogine šio žodžio prasme sugriauti pasaulį. Tol, kol jie egzistuos, egzistuos ir rizika, o ilgainiui mums nepasiseks.“
Jos teigimu, nors Branduolinių ginklų uždraudimo sutarties priėmimas buvo „svarbi pergalė“, iki realaus nusiginklavimo dar toli: „Mes darbo dar nebaigėme. Jis nebus baigtas, kol nebus sunaikinti branduoliniai ginklai“.
B.Fihn dabartinę įtampą dėl Šiaurės Korėjos raketų bandymų ir JAV grasinimų smogti Pchenjanui pavadino „grėsmingu žadintuvu“ ir paragino pasaulį atsikratyti maždaug 15 tūkst. branduolinių galvučių.
„Branduoliniai ginklai gali tiesiogine šio žodžio prasme sugriauti pasaulį. Tol, kol jie egzistuos, egzistuos ir rizika, o ilgainiui mums nepasiseks“, – tikino B.Fihn.
„Ims trauktis“
„Kuo daugiau šalių galime sutelkti branduolinių ginklų atmetimui ir kuo labiau visuomenės nuomonė krypsta link suvokimo, kad tai nepriimtina, tuo sunkiau bus branduolinių ginklų turinčioms valstybėms juos pateisinti“, – sakėB.Fihn.
„Kai bus uždrausti, šie ginklai ims trauktis“, – pridūrė ji.
ICAN sako, kad bet koks branduolinių ginklų panaudojimas sukeltų katastrofiškas pasekmes, kurioms negali būti jokio veiksmingo humanitarinio atsako, ir kad juos eliminuoti yra vienintelis būdas užkirsti galimybę šiuos ginklus panaudoti.
Organizacija pažymi, kad šie ginklai tokie galingi, kad net ir „viena branduolinė kovinė galvutė, jei būtų susprogdinta dideliame mieste, galėtų nužudyti milijonus žmonių, o poveikis būtų jaučiamas dešimtmečius“.
Išlaidos branduoliniams ginklams minėtose devyniose valstybėse viršija 105 mlrd. dolerių (89,4 mlrd. eurų) per metus. Pasak ICAN, šias lėšas geriau būtų išleisti sveikatos apsaugai, švietimui ir pagalbai po stichinių nelaimių.
F.Mogherini sveikinimai
F.Mogherini pasveikino Tarptautinę branduolinių ginklų uždraudimo kampaniją pelnius Nobelio taikos premiją ir sakė, kad ES tvirtai palaiko pasaulio be atominių ginklų viziją.
„Džiugu, kad #NobelPrize2017 (2017-ųjų Nobelio taikos premija) skirta @nuclearban (ICAN). ES irgi yra tvirtai įsipareigojusi pasiekti pasaulio be branduolinių ginklų tikslą “, – „Twitter“ rašė F.Mogherini.
Tarp laureatų – garsūs vardai
„The Guardian“ rašo, kad šiemet garbingai premijai galėjo būti nominuoti 318 kandidatų. Tačiau neįmanoma patikrinti, ar tai – tiesa, kadangi pastaruosius 50 metų komitetas kandidatų pavardes laiko paslaptyje.
Nuo 1901-ųjų Nobelio taikos premijos buvo skirtos 130 laureatų (asmenų ir organizacijų), tarp kurių netrūksta ir garsių vardų, pavyzdžiui, Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis, Malala Yousafzai, Motina Teresė, Nelsonas Mandela, Elie Wieselis.
Tiesa, iš 104 premiją gavusių asmenų tik 16 buvo moterų.
Per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną organizacijos atstovams bus įteiktas auksinis medalis ir diplomas; laureatas taip pat gaus 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginį prizą.
Švedų pramonininkas Alfredas Nobelis yra įpareigojęs savo įsteigtos premijos komitetą skirti šį apdovanojimą „žmogui, kuris daugiausia nuveikė arba atliko geriausią darbą dėl brolybės tarp tautų, nuolatinių armijų panaikinimo arba sumažinimo, taip pat už taikos kongresų rengimą ir skatinimą“.
Nobelio komitetas šio priesako interpretaciją ilgainiui keitė, išplėsdamas taikos stiprinimo pastangų sąvoką, kuri dabar apima pastangas pagerinti žmogaus teisių padėtį, taip pat kovą su skurdu ir aplinkos taršos mažinimą.
Praeitų metų Nobelio premiją laimėjo Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas už pastangas nutraukti jau pusę šimtmečio jo šalį krėtusį konfliktą su marksistų partizanų grupuote FARC ir kitais sukilėliais.
Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.
Moralinė prasmė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas „Facebook“ rašo, kad šių metų liepą JT pasiektas susitarimas dėl visiško branduolinių ginklų uždraudimo turi išimtinai tik moralinę prasmę.
