Pasak Oslo universiteto sociologijos profesoriaus Kristiano Stokke, šis judėjimas yra pavyzdingas taikus atsakas į mianmariečių kariuomenės vasario 1 dieną įvykdytą valdžios užgrobimą.
„Pilietinio nepaklusnumo judėjimas yra svarbus masinis mobilizavimasis už demokratiją Mianmare, kuris kol kas vyksta pasitelkiant nesmurtines priemones“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Šis prodemokratinis judėjimas, ypač jeigu bus sėkmingas, gali turėti pasekmių ir už Mianmaro ribų, taip pat įkvėpti kitus nesmurtinius prodemokratinius judėjimus kitur, autoritarinėms jėgoms spaudžiant demokratiją“, – pabrėžė profesorius.
Politinių kalinių paramos asociacijos (AAPP) – vietos stebėjimo grupės – duomenimis, po perversmo, per kurį buvo nušalinta Mianmaro civilinė lyderė Aung San Suu Kyi, pati gavusi šį prestižinį apdovanojimą 1991 metais, buvo nužudyta jau 320 žmonių, o dar beveik 3 tūkst. buvo sulaikyti.
„Svarbus vilties suteikiantis dalykas yra faktas, kad tai, kas prasidėjo kaip reakcija į karinį perversmą, virto platesniu aljansu, sudarytu iš skirtingų Birmos visuomenės grupių, ypač etninių“, – pažymėjo K.Stokke, paminėdamas Mianmaro ankstesnį pavadinimą.
Norvegijos Nobelio komitetas priima paraiškas tik iki sausio 31 dienos, todėl praėjusią savaitę K.Stokke ir dar penkių jo kolegų pateiktas siūlymas galėtų būti svarstomas tik renkant kitų metų premijos nugalėtoją.
Dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų – visų šalių parlamentarai ir ministrai, buvę laureatai ir tam tikri universitetų profesoriai, gali teikti nominacijas Nobelio taikos premijai gauti.
Pats komitetas neatskleidžia, kurios kandidatūros svarstomos ar net iškeliamos, ir tik skelbia nugalėtoją. Vis tik nominaciją teikiantiems asmenims leidžiama ją paviešinti.
2021 metų taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 8 dieną. Pernai šis apdovanojimas atiteko Pasaulio maisto programai (WFP).
