Po kelių akimirkų iš aparato išėmęs aukso ruošinį T.Hansenas nusišypsojo – darbas pavyko puikiai.
„Visi daro klaidų, tačiau mes jų daryti negalime, – rankose laikydamas ką tik nukaldintą Nobelio taikos medalį, užtikrino Norvegijos karališkosios monetų kalyklos specialistas T.Hansenas. – Šiame kambarėlyje streso patiri nemažai. Turime tik tris auksinius medalių ruošinius ir privalome nukaldinti lygiai tiek pat medalių. Taigi galimybės suklysti – nėra.“
Įtampos prieš Nobelio medalių kaldinimą T.Hansenui nesumažina net didžiulė darbo patirtis. „Nobelio taikos medalių kaldinimas – tai ne tik didelė garbė, bet ir didžiulė atsakomybė, – demonstruodamas žurnalistams šių medalių gamybos procesą sakė vyras. – Šis medalis – pats prestižiškiausias medalis pasaulyje. Nė vienas kitas medalis nesulaukia tiek daug tarptautinio dėmesio.“
Turi būti tobulas
Auksinis medalis, kurį T.Hansenas išėmė iš preso, šeštadienį Osle buvo įteiktas vienai iš trijų šių metų Nobelio taikos laureačių. „Kaldinti Nobelio taikos medalius yra išties labai jaudinanti patirtis, – sakė T.Hansenas. – Ypatingai šiais metais, kai medaliai atiteks trims moterims. Didžiuojuosi atlikdamas šį darbą nes manau, kad šių metų laureatės yra ypatingai drąsios moterys.“
 |
| 15min.lt/L.Balsytės nuotr./Torbjørnas Hansenas kala Nobelio taikos medalį |
Nobelio medaliams nukaldinti prireikia vienos darbo dienos ir ypatingo susikaupimo, atidumo, kantrybės bei kruopštumo. Medalio kokybė vertinama kaip pati aukščiausia, kai jo paviršius yra veidrodinis, o reljefas – matinis. Ant veidrodinio medalio paviršiaus šiukštu negali būti nė mažiausios dulkelės, pirštų antspaudo ar įbrėžimų. Todėl dažnai kaldindami medalius specialistai jaučiasi it sudėtingas operacijas atliekantys chirurgai, tam tikromis akimirkomis negalintys nė nusičiaudėti.
Išėmus medalį iš preso, darbas nesibaigia. „Kadangi šio medalio reljefas pakankamai iškilus, jį kaldinant išlenda briaunos, taigi jas reikia apipjauti“, – aiškino specialistas. Tai padarius dar maždaug 2,5 valandos praleidžiama į medalį žiūrint per mikroskopą ir rankomis taisant menkiausius techninius netikslumus. Galiausiai medalio briaunose išgraviruojamas laureato vardas ir metai.
Vertė – neįkainojama
Nobelio taikos medalių dizainas nepakito nuo pat 1901 metų, kai buvo pradėtos teikti Nobelio premijos. Šio auksinio medalio autorius – garsus Norvegijos skulptorius Gustavas Vigelandas. „Man šis medalis labai patinka. Manau, jis išties labai gražus“, – sakė T.Hansenas.
Vienoje Nobelio taikos medalio pusėje atvaizduotas Alfredo Nobelio portretas, kitoje – broliškai apsikabinusių trijų vyrų figūros. Medalį puošia užrašas: „Pro pace et fraternitate gentium“ (liet. „Už taiką ir žmonių brolystę“). Ant jo taip pat užrašyta „Prix Nobel de la Paix“ (liet. Nobelio taikos prizas).
A.Nobelis, kurio garbei teikiamos Nobelio premijos, savo testamente rašė, kad taikos premija turi būti skiriama „asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą“. Būtent tai šį medalį daro vieną iš prestižiškiausių pasaulyje. Medalio vertę sunku apibrėžti, nes ji itin simbolinė ir asmeninė – jo vertę lemia ne auksas, iš kurio jis pagamintas, bet darbai ir pasiekimai asmens, kuriam jis įteikiamas.
 |
| 15min.lt/L.Balsytės nuotr./Nobelio taikos medalis |
Iš kartos į kartą
T.Hansenas itin didžiuojasi savo amatu ir darboviete. Kaldinti medalius jį išmokė tėtis, Norvegijos karališkoje monetų kalykloje dirbęs 45-erius metus. Panašiu darbo stažu džiaugiasi ir pats vyras – jis šioje kalykloje dirba jau 40 metų. „Tai maža mūsų šeimos tradicija“, – sakė T.Hansenas.
Ramiame Kongsbergo miestelyje, apie 90 km į vakarus nuo šalies sostinės Oslo įsikūrusioje kalykloje Nobelio taikos medaliai kalami nuo pat pirmųjų jų teikimo dienų. Šiais metais šiai nedidelei kalyklai, kurioje dirba 23 asmenys, patikėta ir kitų penkių Nobelio premijos medalių gamyba.
„Tikiu, kad mums perduota visų Nobelio medalių gamyba, nes mes juos pagaminame itin kokybiškai“, – didžiuodamasis sakė T.Hansenas. Tačiau vyras taip pat pripažino, kad kaldinant iki šiol dar negamintus Nobelio medalius įtampos būta nemažos. Visi Nobelio premijos medaliai, išskyrus tuos, kurie skiriami už pasiekimus fizikos ir chemijos srityse, yra skirtingų motyvų. Iš viso 2011 m. Norvegijos karališkai monetų kalyklai patikėta nukaldinti 13 auksinių Nobelio medalių.
Savo darboviete T.Hansenas didžiuojasi dar ir todėl, kad tai antra pagal senumą Norvegijos įmonė, kurios veikla nenutrūko iki šiol ir nebuvo perkelta į kitą vietą. Kalykla įkurta 1686 m., o Nobelio medaliai iki šiol kaldinami 1841 m. pastatytose patalpose.
Vyras nusišypso paklaustas, ar kolekcionuoja monetas ar medalius. „Kadais tai dariau, – pasakojo T.Hansenas. – Tačiau kai pradėjau čia dirbti, tėtis man pasakė: „Kai pradedi čia dirbti, daugiau monetų nebekolekcionuoji. Kartais gali padaryti klaidų, o kolekcionuotojai ieško šių klaidų ar skirtingų monetų. Taigi dirbant šį darbą gali kilti pagunda sąmoningai daryti klaidas.“
 |
| 15min.lt/L.Balsytės nuotr./Nobelio taikos medalis |
Tačiau prakalbęs apie klaidas T.Hansenas pabrėžė, kad kalykloje dirba itin atsidavę ir nuoširdūs žmonės. Per visą kalyklos egzistavimo laiką būta tik vieno bandymo sukčiauti. Ir tai įvyko 17 a.
Testamento valia
Nobelio premijas prieš šimtmetį pradėta teikti vykdant švedų pramonininko ir dinamito išradėjo Alfredo Nobelio testamentą. Faktiškai visą savo turtą paskyręs fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos premijoms, A.Nobelis savo testamente nurodė, kad jos turi būti įteiktos žmonėms, pasitarnavusiems žmonijai.
Manoma, kad viena iš priežasčių, paskatinusių tokį A.Nobelio žingsnį, buvo ta, kad jo išrastas ir turtus jam sukrovęs dinamitas daugiausiai buvo taikytas karinėje srityje.
Per penkerius metus nuo A.Nobelio mirties buvo įkurtas Nobelio fondas, pradėjęs administruoti ir skirti Nobelio premijas. Visos premijos, išskyrus taikos, įteikiamos Švedijos karaliaus Stokholme, taikos premija – Osle. Šią tvarką savo testamente numatė A.Nobelis.
Pretendentai gauti premijas dažniausiai paskelbiami spalį, tuo tarpu premijos jiems teikiamos gruodžio 10-ąją – Nobelio mirties dieną. Be auksinio medalio premiją taip pat sudaro diplomas ir apie 1 mln. eurų.
Nuo 1969 m. teikiama ir šeštoji Nobelio premija už pasiekimus ekomikos srityje. Ši premija nebuvo numatyta A.Nobelio testamente, tačiau minėtais metais gavęs Švedijos banko paramą, Nobelio Fondas įtraukė ir šį apdovanojimą į kitų penkių apdovanojimų sąrašą.
 |
| 15min.lt/L.Balsytės nuotr./Nobelio taikos medalis |
Nobelio taikos premija
- Iki šios dienos įteiktos 92 Nobelio taikos premijos. Šis apdovanojimas per visą Nobelio premijos teikimo istoriją nebuvo skirtas 19 kartų – nuspręsta, kad pasaulyje nebuvo šioje srityje apdovanojimo nusipelniusių asmenų.
- 62 Nobelio taikos premijos atiteko vienam asmeniui, 28 pasidalino du lauretai.
- 1994 m. Nobelio taikos premija įteikta Yasserui Arafatui, Shimonui Peresui ir Yitzhakui Rabinui. 2011 m. ji atiteko trims moterims – Ellenai Johnson Sirleaf, Leymah Gbowee ir Tawakkol Karman.
- Nobelio taikos prizas skirtas 101 asmeniui ir 20 organizacijų.
- Jauniausiai Nobelio taikos laureatei, Maireadai Corrigan, buvo 32 metai, kai 1976-aisiais jai buvo įteikta ši premija. Kiti du jauniausi laureatai – 33 metų Rigoberta Menchu Tum (apdovanota 1992 m.) ir 33 metų Betty Williams (apdovanota 1976 m. kartu su M.Corrigan).
- Vyriausias Nobelio taikos laureatas – Josephas Rotblatas. Kai buvo apdovanotas Nobelio taikos prizu jam buvo 87 metai.
- Nobelio taikos premija įteikta 15-ai moterų. Pirmoji šios premijos laureatė moteris – Bertha von Suttner, apdovanota 1905 m.
- Daugiausiai – trys Nobelio taikos prizai – įteikti Tarptautinei Raudonajo Kryžiaus draugijai. Organizacijos įkūrėjui, Henry Dunantui, 1901 m. skirta pirmoji Nobelio taikos premija. Linusui Paulingui įteiktos dvi Nobelio premijos – 1954 m. už nuopelnus chemijos srityje, 1962 m. – Nobelio taikos apdovanojimas. Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro biuras gavo du Nobelio taikos prizus – 1954 ir 1981 m.
- Vienintelis Nobelio taikos premijos atsisakęs laureatas – Vietnamo politikas Le Duc Tho. Jam apdovanojimas skirtas kartu su JAV valstybės sekretoriumi Henry Kissingeriu. Premija šiems politikams skirta už savo indėlį pasirašant taikos sutartį, pabaigusią karą Vietname. L.D.Tho sakė negalįs priimti apdovanojimo, situaciją Vietname įvardindamas kaip savo poelgio priežastį.
- Daugelis mano, kad Winstonas Churchillis tapo Nobelio taikos laureatu, tačiau išties jis 1953-aisiais laimėjo Nobelio premiją literatūros srityje.
- Jane Addams buvo nominuota 91 kartą, kol galiausiai 1931 metais jai buvo įteiktas Nobelio taikos apdovanojimas. Emily Green Balch, Fridtjof Nansen ir Theodore Rooseveltas Nobelio taikos laureatais tapo iškart, kai buvo nominuoti.
- Trys Nobelio taikos laureatai, Vokietijos žurnalistas Carlas von Ossietzky, Birmos politikė Aung San Suu Kyi ir Kinijos žmogaus teisių aktyvistas Liu Xiaobo, tuo metu, kai laimėjo premijas, buvo sulaikyti.
- Nuo 1974 m. Nobelio premija skiriama tik gyviems mokslininkams. Ji gali būti skiriama, jei mokslininkas miršta po premijos priskyrimo, bet iki jos įteikimo Stokholme. Iki šiol taip nutiko du sykius: 1931 m. skyrus literatūros premiją poetui iš Švedijos Erikui Axeliui Karlfeldtui ir 1961 m. skyrus taikos premiją Švedijos diplomatui ir ekonomistui, generaliniam JT sekretoriui Dagui Hammarskjöldui. Šiais metais įvyko beprecedentis atvejis, paaiškėjus, kad kanadietis mokslininkas Ralphas M.Steinmanas, kuriam spalio 3 d. buvo skirta Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje, rugsėjo 30 d. mirė nuo vėžio.
- Kiekvienais metais Norvegijos Nobelio komitetas išsiunčia tūkstančius laiškų, kviesdamas kvalifikuotus asmenis siūlyti savo nominantus. Nominuotų asmenų pavardės gali būti atskleistos tik po 50-ies metų, tačiau komitetas praneša, kiek nominantų kiekvienais metais sulaukia. 2011-aisiais Nobelio taikos premijai nominuoti 188 asmenys ir 53 organizacijos. Tai didžiausias nominantų skaičius Nobelio taikos premijos istorijoje.
