Ankara tikisi sulaukti pažado iš Briuselio dėl galimybės atnaujinti derybas dėl narystės ES mainais į Švedijos siekio prisijungti prie NATO blokavimo atšaukimą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), gegužę užsitikrinęs naują penkerių metų kadenciją šalies vadovo poste, vienu iš savo veiklos prioritetu paskelbė pašlijusių santykių su Vakarų sąjungininkais gerinimą.
O. Varhelyi lankosi Turkijos sostinėje, norėdamas išsiaiškinti, kaip Bendrija gali rasti bendrą kalbą su Turkija.
Žurnalistams jis nurodė, kad stengsis pasiūlyti Turkijai apčiuopiamų dalykų, kuriuos gruodį ES vadovai galėtų aptarti Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime.
„Manau, kad ši partnerystė turi didžiulį potencialą“, – pareiškė O. Varhelyi.
Jis taip pat pažymėjo, kad Turkijos derybos dėl narystės ES šiuo metu yra įstrigusios ir kad Ankara turi imtis veiksmų žmogaus teisių klausimais, kad šis procesas pasistūmėtų į priekį.
„Norint, kad tai būtų padaryta, yra labai aiškūs kriterijai, kuriuos nustatė ir Europos Vadovų Taryba ir į kuriuos reikėtų atsižvelgti“, – nurodė O. Varhelyi.
„Šie kriterijai yra susiję su demokratija, teisine valstybe ir, pavyzdžiui, patikimu šių reformų įgyvendinimo planu“, – sakė eurokomisaras.
Viltis dėl glaudesnės prekybos
Pirmą kartą paraišką tapti Europos ekonominės bendrijos (ES pirmtakės) nare Turkija pateikė 1987 metais.
1999-aisiais ji tapo šalimi kandidate, o 2005-aisias pradėjo oficialiais derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.
Derybos įstrigo dėl ES susirūpinimą keliančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos sukėlė po 2016 metais nepavykusio karinio perversmo R. T. Erdogano vykdomos plataus masto represijos.
Tuo tarpu Ankara kaltina Briuselį, kad šis niekada rimtai nesvarstė šios šalies narystės Bendrijoje.
Taip pat R. T. Erdoganas atkreipė dėmesį į tai, kad turkams kyla problemų gaunant turistines vizas į Europą. Be to, jis kaltina Briuselį siekiu Turkiją paversti migrantų sandėliu.
2016 metais Turkija padėjo sustabdyti migrantų krizę Europoje, sutikdama laikinai apgyvendinti milijonus sirų ir kitų iš karo zonų bėgančių žmonių mainais į milijardus eurų paramos.
Trečiadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) pareiškė priekaištus Briuseliui, kad šis stojimo deryboms sudaro įvairiausias politines kliūtis.
„Tikimės, kad ES pademonstruos norą gerinti santykius ir veikti drąsiau“, – nurodė jis.
Praėjusį mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) teigė, kad Bendrija iki 2030-ųjų turėtų būti pasirengusi priimti naujas nares iš Rytų Europos ir Balkanų valstybių.
Šiuo metu Turkijos narystės klausimas nėra įtrauktas į plėtros proceso darbotvarkę.
Vis dėlto manoma, kad abi pusės sutinka, jog reikia atnaujinti 1996-aisiais Briuselio ir Ankaros pasirašytą muitų sąjungą.
Šis susitarimas suteiktų lengvatinį režimą Turkijos žemės ūkio produktams. Taip pat svarstoma galimybė suteikti lengvatinį režimą anglies ir plieno produkcijai.
Ankara pageidauja, kad tarifai būtų panaikinti daug platesniam produktų asortimentui ir taip būtų skatinamas eksportas ir prekybos mastas.
„Dėsime daugiau pastangų, kad atnaujintume muitų sąjungą, kad mūsų prekyba su Europos Sąjunga įgautų naują dimensiją“, – trečiadienį sakydamas vieną svarbiausių ekonominės politikos kalbų teigė R. T. Erdoganas.
O. Varhelyi nurodė, kad yra optimistiškai nusiteikęs dėl pažangos vykdant glaudesnę tarpusavio prekybą.
