Mokslininkai ir pats sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas pripažįsta, kad ir neatlaisvinus koronavirusinių pančių jau liepos viduryje gali būti fiksuojama per 50 tūkstančių. Jau trečiadienį pirmą kartą nuo sausio užfiksuota daugiau nei 30 tūkst. COVID-19 atvejų.
Vėliau įmanoma peržengti ir praėjusios žiemos piką (81 tūkst. atvejų per dieną) bei peržengti 100 tūkst. atvejų ribą.
Daugiau nei 100 visuomenės sveikatos ekspertų ir medikų mokslo žurnale „The Lancet“ šią savaitę viešai įspėjo, kad „atidaryti“ Angliją (kitos Jungtinės Karalystės dalys turi teisę elgtis savaip, – red.) jau liepos viduryje yra „pavojinga ir skubota“.
Lyginant su pastarosiomis savaitėmis, hospitalizacijų ir mirčių jau padaugėjo daugiau nei 40 proc.
Nei ekspertai, nei sprendimų priėmėjai vyriausybėje bei Nacionalinėje sveikatos tarnyboje (NHS) kol kas nesiryžta užtikrintai teigti, kokią sveikatos apsaugos sistemos krizę ir kiek žmonių mirčių sukeltų toks atvejų augimas. Vis dėlto mokslas pateikia tam tikrus numanomus atsakymus.
Atvejai
Akivaizdu, kad trečioji koronaviruso banga Jungtinėje Karalystėje jau pakilusi. Naujų atvejų skaičius dvigubėja jau vidutiniškai kas devynias dienas, sako vyriausybės pagrindinis patarėjas mokslui Patrickas Vallance'as.
Jei tokie tempai nesumažės, nacionalinė epidemija greičiausiai taps net didesnė nei per antrąją bangą, kuri šaliai buvo smogusi žiemą.
Liepos pradžioje kasdien buvo fiksuojama daugiau nei 25 tūkst. atvejų. Premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pripažino, kad iki liepos 19-osios, kai bent Anglija turi panaikinti paskutinius koronavirusinius ribojimus, kasdien registruojamų atvejų skaičius gali išaugti iki 50 tūkst.
Epidemijos tendencijų modelius dėliojantys analitikai mano, kad infekcijų daugės visą liepą, o piką protrūkis pasieks rugpjūtį.
Šio mėnesio pabaigoje – iki 100 tūkst. per dieną, kitaip tariant, iki tokio lygio, kokio Jungtinė Karalystė per šią pandemiją dar neregėjo.
Epidemijos tendencijų modelius dėliojantys analitikai mano, kad infekcijų daugės visą liepą, o piką protrūkis pasieks rugpjūtį. Teigiama, kad daugelis užsikrėtusiųjų bus jaunesni žmonės, kurie dar nėra pilnai paskiepyti.
Londono imperinio koledžo duomenys jau rodo, kad prie epidemijos plitimo Anglijoje prisideda Europos futbolo čempionatas ir sėkmingas šalies žygis turnyro finalo link. Pastebėta, kad būtent dėl aistros futbolui vyrai šiuo metu koronavirusu užsikrečia 30 proc. dažniau nei moterys.
Kita vertus, ligoninėse pacientų kol kas labai smarkiai nedaugėja, nors, žinoma, jų daugiau nei, tarkime, birželį. Be to, nustatyta, kad pasiskiepiję asmenys COVID-19 suserga kur kas rečiau nei tie, kurie nėra vakcinuoti.
Ligoninės ir poveikis NHS
Daugiau nei metai gyvenimo su koronavirusu jau išmokė, kad hospitalizacijos nuo užsikrėtimų atsilieka maždaug savaitę ar dvi.
Paprastai staigus infekcijų šuolis išvirsta į eksponentinį pacientų atsidūrimo ligoninėse augimą. Tad jei per fiksuotą laiką infekcijų skaičius dvigubėja, taip pat teoriškai turėtų būti ir su hospitalizacijomis – bet praktiškai nebus.
Pagrindiniai faktoriai – vakcinacija ir imunitetas po natūralios infekcijos. Bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze jau paskiepyti du trečdaliai Jungtinės Karalystės gyventojų, pusė sulaukė abiejų dozių.
O kadangi skiepijimo kampanija prasidėjo nuo seniausių ir labiausiai pažeidžiamų asmenų, tie, kurie šiomis savaitėmis atsiduria ligoninėse, yra jaunesni. Dėl pakitusio vidutinio paciento amžiaus fiksuojama ir gerokai mažiau mirčių.
Londono imperinio koledžo profesorius Neilas Fergusonas skaičiuoja, kad infekcijų ir kelionių į ligonines ryšys nuo žiemos susilpnėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Silpnės jis ir toliau, nes žmonės toliau skiepijasi.
Žiemą buvo dienų, kai Anglijos ligoninėse gulėjo daugiau nei 4 tūkst. žmonių, o dabar NHS tokio spaudimo gali išvengti.
Voriko universiteto modeliai rodo, kad liepos pabaigoje ir rugpjūtį Anglijos ligoninės gali būti priėmusios apie 1,3 tūkst. pacientų, užsikrėtusių koronavirusu. NHS tokį krūvį tikrai gali pakelti.
Regis, būtent dėl to vyriausybė nusiteikusi rizikuoti – juk žiemą buvo dienų, kai Anglijos ligoninėse gulėjo daugiau nei 4 tūkst. žmonių, o dabar NHS tokio spaudimo gali išvengti. Aišku, jei infekcijų kasdien bus 150-200 tūkst., hospitalizacijų ir mirčių tiesiog negalės nedaugėti.
„Net jei dėl vakcinų mirčių bus nedaug, dabartinės žmonių priėmimo į ligonines tendencijos kitose šalyse leidžia manyti, kad NHS tektų rimtas krūvis“, – teigė Londono imperinio koledžo infekcinių ligų profesorė Azra Ghani.
Be to, kalbant apie medikų užimtumą reikia atsižvelgti ne vien į koronavirusinius pacientus – svarbūs ir žmonės, kamuojami vadinamojo ilgojo Covido. Jis gali užklupti ir jaunesnius asmenis, kurie nesuserga taip sunkiai, kad keliautų į ligoninę, bet vėliau ne kartą kreipiasi į specialistus.
Mirtys
Jei asmuo pasiskiepijęs abiem „AstraZeneca“ ar „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozėmis, rizika mirti nuo koronaviruso užsikrėtus naujausia delta atmaina sumažėja daugiau nei 90 proc.
Anot profesoriaus N.Fergusono, mirštamumas nuo COVID-19 Jungtinėje Karalystėje šiuo metu net 10 kartų mažesnis nei per rudeninę epidemijos bangą. Tada pikas buvo pasiektas per dieną įregistruojant 68 tūkst. infekcijų ir 1,8 tūkst. mirčių.
99 proc. visų nuo COVID-19 mirusių Jungtinės Karalystės gyventojų buvo 40 metų ir vyresni. Bet iki liepos 19 dienos beveik visiems šioje amžiaus grupėje jau bus pasiūlytos abi vakcinos dozės.
Šalyje vis aktyviau skiepijami jauni žmonės nuo 18 metų, o ekspertai atkreipia dėmesį, kad vakcinos kalbant apie šią amžiaus grupę svarbios dėl mažesnės užkrato perdavimo rizikos, o ne dėl apsaugojimo nuo mirties.
Jaunesni žmonės dažniau bendrauja su kitais, tad virusą skleidžia labiau nei vyresni asmenys – tai natūralu. Vis dėlto svarbu tai, kad jei atvejų bus daug, didės ir viruso galimybės surasti pažeidžiamų žmonių, kurie dar nepasiskiepijo ar kurių organizmas nepagamino užtektinai antikūnių.
Vakcinos ir kolektyvinis imunitetas
Iki rugsėjo vidurio abi vakcinos dozės bus pasiūlytos visiems Jungtinės Karalystės suaugusiesiems, bet infekcijų skaičius, kaip minėta, augs. Kartu su užsikrėtimais, tiesa, plėsis ir visuomenės imunitetas.
Tai sulėtins viruso plitimą. Tačiau tam, kad epidemija iš viso išsikvėptų, Jungtinė Karalystė, kaip ir, beje, kitos valstybės, turi pasiekti slidų kolektyvinio imuniteto slenkstį.
Šis slenkstis nėra aiškus, o jo statumas priklauso nuo to, kas platina virusą. Bet atsižvelgiant į užkrečiamą delta atmainą skaičiuojama, kad gali prireikti užkirsti kelią užkrato plitimui mažiausiai 85 proc. siekiančioje gyventojų dalyje.
Nacionalinės statistikos tarnyba skaičiuoja, kad jau daugiau nei 85 proc. britų suaugusiųjų turi antikūnių koronavirusui. Tačiau vien tai nebūtinai leidžia apsisaugoti nuo užsikrėtimo ir viruso perdavimo kitiems.
O kadangi suaugusieji sudaro tik 80 proc. visų Jungtinės Karalystės gyventojų, kelias dar netrumpas. Slenkstį galbūt bus galima peržengti tik tada, kai visi turės imunitetą ir bus kelis kartus pasiskiepiję ar persirgę COVID-19.
Naujos atmainos
Kuo daugiau bus užsikrėtusių žmonių, tuo didesnė bus naujų atmainų iškilimo rizika. Kadangi Londonas nusprendė „atidaryti“ viešąjį gyvenimą, epidemijos suaktyvėjimas iš esmės neišvengiamas – vadinasi, ir naujų variantų grėsmė.
Delta atmaina laikoma pavojinga, nes yra labai užkrečiama, be to, ji šiek tiek atsparesnė vakcinų poveikiui. Pagrindinė grėsmė – kad artimiausiais mėnesiais atsiras dar gudresnė atmaina, kuriai reikės naujų vakcinų.
Tiesa, britai rudeniui ir taip suplanavę papildomą 50 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimą, kurio turėtų užtekti epidemijos suvaldymui. Tačiau vėliau gali prireikti atnaujinti vakcinų formules ir pritaikyti jas populiariausiems koronaviruso variantams.
„Visiškai paskiepyta tik kiek daugiau nei 50 proc. gyventojų, tad leisdami virusui klajoti visuomenėje mes sukuriame tobulas sąlygas virusui mutuoti ir išsisukti nuo vakcinos. Todėl mūsų strategija kelia pavojų ne tik Anglijos, bet ir viso pasaulio kovai su pandemija“, – įsitikinusi mokslininkė A.Ghani.
Ar gali būti grąžinti suvaržymai?
Problemų, akivaizdu, nemažai. Vis dėlto vyriausybei patariantys mokslininkai mano, kad artimiausiu metu nauja didelė epidemijos banga nekils – toks scenarijus laikomas pačiu juodžiausiu.
Aišku, tai įmanoma – ankstesni blogiausi scenarijai buvo pernelyg optimisiški. Galbūt todėl B.Johnsonas pirmadienį atsisakė atmesti galimybę, kad suvaržymai prireikus būtų grąžinami.
