Norvegija yra NATO narė ir savo siena šalies šiaurėje netgi ribojasi su Rusija. Planuojama, kad šalies gynybos biudžetas per artimiausius 20 metų augs net 165 milijardais Norvegijos kronų (17,6 mlrd. eurų).
„Deja, bet geopolitinės aplinkybės pasikeitė į žymiai blogesnę pusę per pastaruosius kelis metus“, – Norvegijos žiniasklaidai teigė E.Solberg.
„Mes turime sunkiai nuspėjamą kaimynę rytuose, kuri vis didina karinius pajėgumus ir rodo valią naudoti karinę galią kaip politinį įrankį“, – pridūrė Norvegijos premjerė, pabrėždama, kad būtina prisiderinti prie geopolitinės situacijos.
Jei šiuos pasiūlymus priims šalies parlamentas, Norvegija ketina didžiąją lėšų dalį panaudoti karinių pajėgumų atnaujinimui. Bus perkami keturi povandeniniai laivai, 52 F-35 karo lėktuvai ir žvalgybos jūrose lėktuvai.
Tiesa, net ir augantis gynybos biudžetas negarantuos, kad Norvegija įgyvendintų NATO narės pasižadėjimą išleisti ne mažiau nei 2 proc. biudžeto šalies gynybai.
Ekspertų teigimu, Norvegija permes daugiau karinių pajėgų prie sienos su Rusija. „Aftenposten“ tikinimu, padaugės ir pasienio patrulių, kurie sieks užtikrinti, kad Rusija nesinaudos iki šiol atsainiai ginta pasienio linija.
Praėjusiais metais Norvegija patyrė nemažą pabėgėlių antplūdį, kurie į šalį atvykdavo būtent iš Rusijos pusės. Dalį jų Norvegija sugrąžino būtent ten.
NATO rengia bendrą atsaką
Tuo metu NATO ir toliau treniruojasi Rytų Europoje. Birželio mėnesį aljansas surengė didžiausias po Šaltojo karo laikų karines pratybas Lenkijoje. Operacija „Anakonda-16“ sujungė 20 šalių 30 tūkstančių karių.
Rusija pastaruoju metu į tokias NATO karines pratybas atsako staigiomis treniruotėmis, kurios rengiamos pasienio zonose. Vasario mėnesį 8500 karių, lėktuvų ir laivų buvo pakelti į pratybas netoli Ukrainos sienos, Rostovo apylinkėse.
Tokios NATO pratybos ne itin patinka ne tik rusams. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat suabejojo, ar toks pratybų kiekis neprovokuoja karinio atsako.