2011 metų liepos 22-ąją ultradešiniųjų pažiūrų norvegas ekstremistas Andersas Behringas Breivikas įvykdė sprogdinimą sostinėje ir surengė žudynes netoli jos esančioje Utiojos saloje. Šis išpuolis nusinešė iš viso 77 žmonių gyvybes.
A. B. Breiviko, kuris buvo persirengęs policijos pareigūnu, ataka prasidėjo Osle, kur jis susprogdino galingą bombą prie pagrindinės vyriausybės būstinės. Po sprogdinimo, pražudžiusio aštuonis žmones, jis nuvyko į Utiojos salą, kur Darbo partijos jaunimo lygos (AUF) vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones.
„Man buvo 16 metų ir negalėjau nuspręsti, į kurias laidotuves eiti, nes jų buvo tiek daug“, – sakė per tą išpuolį išgyvenusi Astrid Eide Hoem, kuri vėliau tapo AUF vadove.
„Niekada anksčiau nebuvau praradusi nė vieno artimo žmogaus, bet ir dabar, įpusėjusi trečią dešimtį metų, galvoju apie tai, kuo jie būtų tapę, kokį darbą jie galėjo turėti, vaikų“, – kalbėjo ji.
Ryte surengta atminimo ceremonija vyriausybės būstinėje ir mišios bažnyčioje, o popietę – dar viena ceremonija Utiojoje. Vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku visoje šalyje skambės bažnyčių varpai.
Norvegijos premjerė Erna Solberg per ceremoniją Osle ketvirtadienį sakė, kad neapykantai būtina priešintis.
„Negalime leisti, kad neapykantai liktų nepasipriešinta“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Varomoji jėga“
Netrukus po išpuolio tuometis Darbo partijos ministras pirmininkas ir dabartinis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pažadėjo atsakyti su „daugiau demokratijos“ ir „daugiau žmoniškumo“.
Tačiau praėjus 10 metų daugelis išgyvenusių žudynes Utiojoje mano, kad Norvegija vis dar nėra išties susidorojusi su A. B. Breiviką variusia ideologija.
„Kraštutinės dešinės idėjos, kurios įkvėpė tą ataką, vis dar yra dešiniųjų ekstremistų varomoji jėga šalies viduje ir užsienyje“, – šią savaitę perspėjo Norvegijos žvalgybos tarnyba (PST).
A. B. Breiviko veiksmai per praėjusį dešimtmetį įkvėpė kelias žiaurias atakas, įskaitant išpuolius, nukreiptus į mečetes Naujosios Zelandijos Kraistčerče bei Osle, pabrėžė PST.
Antradienį vandalai išraižė „Breivikas buvo teisus“ ant memorialo Benjaminui Hermansenui, kurį 2001 metais nužudė neonaciai. Tas nužudymas vadinamas „pirmuoju rasistiniu nusikaltimu Norvegijoje“.
E. Solberg pareiškė, kad jai buvo „liūdna ir pikta“, kai išgirdo apie šį vandalizmo aktą.
2012-aisiais tuomet 42-ejų A. B. Breivikui buvo skirta 21 metų laisvės atėmimo bausmė. Jo bausmė gali būti pratęsta neribotam laikui, o ekstremistas greičiausiai visą likusį gyvenimą praleis už grotų.
Daugelis 2011-ųjų įvykius išgyvenusių žmonių tebekenčia nuo psichologinių traumų.
Trečdalis jų praėjusiais metais vis dar turėjo didelių sutrikimų, įskaitant potrauminį stresą, nerimą, depresiją ir galvos skausmus, sakoma naujausiame Norvegijos smurto ir trauminio streso studijų centro tyrime.
„Kai išgyvenai kažką panašaus, nebebūsi tuo, kuo buvai“, – sakė A. Eide Hoem.
„Man sunku miegoti, bijau ir manau, kad teks su tuo gyventi visą gyvenimą“, – pridūrė ji.
