„Gyvenimo sąlygos stovyklose yra labai blogos ir pavojingos. Šie norvegų vaikai jau ilgą laiką gyvena šiose stovyklose, kuriose neturėtų gyventi jokie vaikai“, – pareiškime teigė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.
Jie buvo perduoti antradienį, teigiama šiaurės rytų Sirijoje įsikūrusios kurdų administracijos pranešime.
2013-ųjų pabaigoje dvi iš Somalio kilusios seserys, būdamos 16 ir 19 metų, slapta išvyko iš Norvegijos į Siriją, kad prisijungtų prie populiaraus sukilimo prieš prezidento Basharo al Assado režimą, kaip jos vėliau aiškino elektroniniuose laiškuose.
Norvegų žurnalistė Asne Seierstad knygoje aprašė jų patirtį.
Pasak Norvegijos laikraščio „Verdens Gang“, dabar 29 ir 25 metų amžiaus seserys yra trijų dukterų, gimusių iš partnerysčių su grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojais, motinos.
„Abi moterys pačios paprašė pagalbos, kad galėtų grįžti su vaikais, ir žino, kad atvykusios į Norvegiją jos bus suimtos“, – sakė A.Huitfeldt.
Pusiau autonominė kurdų administracija Sirijos šiaurės rytuose pranešė, kad „dvi moterys ir trys vaikai iš IS šeimų“, kurie buvo Rodžo pabėgėlių stovykloje, antradienį buvo perduoti Norvegijos diplomatui.
Pareiškime teigiama, kad vaikai yra šešerių, septynerių ir aštuonerių metų amžiaus.
Norvegijoje daug diskutuojama apie šių seserų situaciją, kaip ir apie panašius atvejus, susijusius su į Siriją atvykusiais jaunuoliais iš kitų Europos šalių.
Vienas iš tokių atvejų – 23 metų Shamimos Begmu. Iš jos buvo atimta Didžiosios Britanijos pilietybė po to, kai ji, būdama paauglė, išvyko į Siriją ištekėti už IS kovotojo, o praėjusį mėnesį ji pralaimėjo teisinę kovą dėl šio sprendimo panaikinimo.
A.Huitfeldt pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos, Jungtinės Tautos ir kurdų pareigūnai remia repatriaciją tokiais atvejais, dėl nestabilumo regione.
2020-aisiais Norvegija repatrijavo moterį iš Sirijos, susijusią su IS, nes vienas iš jos vaikų sunkiai sirgo.