„Aš paprašiau generalinio prokuroro apskųsti nuosprendį“, – sakoma teisingumo ministro Anderso Anundseno pareiškime apie teismo balandžio 20 dienos nutartį, kad valstybė pažeidė A.B.Breiviko teises, kurias jam užtikrina Europos žmogaus teisių konvencija.
Teismas nusprendė, kad už 77 žmonių nužudymą 2011 metais nuteistas A.B.Breivikas patyrė „nežmonišką“ ir jo „orumą žeminantį“ elgesį.
Nutartyje nurodoma, kad dešiniojo ekstremisto penkerius metus trukęs izoliavimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 3-iąjį straipsnį.
Tačiau A.Anundsenas sako, kad Norvegijos valstybė nesutinka su teismo išvadomis ir apskųs jo sprendimą, prašydama peržiūrėti teisminį jo pagrindą ir įkalčius.
2012 metų rugpjūtį A.B.Breivikui buvo skirta griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė – 21 metai laisvės atėmimo, šis terminas gali būti pratęstas, jei kalinys pasirodys esąs pavojingas, už 77 žmonių nužudymą 2011-ųjų liepos 22 dieną: aštuoni žuvo per sprogimą prie vyriausybinių pastatų komplekso Osle, ir dar 69 žmones, daugiausiai paauglius, jis nušovė Utiojos saloje, tuometės valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovykloje.
Kalėjime A.B.Breivkui skirtos trys patalpos: vienoje jis gyvena, kitoje studijuoja, trečioje atlieka fizinius pratimus; jis gali naudotis dviem dušais, dviem televizoriais, žaidimų konsolėmis (Xbox, Playstation), rašomąja mašinėle, skaityti knygas ir laikraščius.
A.B.Breivikas teisme taip pat prašė atšaukti jam taikomus apribojimus susirašinėjimui ir lankymuisi, kad galėtų bendrauti su savo šalininkais. Tačiau tas pats teismas nutarė, kad A.B. Breiviko teisė susirašinėti, garantuojama konvencijos 8-uoju straipsniu, nebuvo pažeista.
Oficialią apeliaciją valstybė turi teismui pateikti iki gegužės 22 dienos.