Užsienio reikalų ministro Amiro Khano Muttaqi vadovaujama Talibano delegacija šeštadienį atvyko į Norvegiją derybų, kurių pagrindinis tikslas – humanitarinė pagalba afganistaniečiams.
Humanitarinė padėtis šalyje sparčiai blogėjo po Talibano sugrįžimo į valdžią praėjusį rugpjūtį, kai staiga sustabdyta tarptautinė pagalba dar apsunkino milijonų žmonių, jau nukentėjusių po kelių didelių sausrų, padėtį.
Talibano delegacija sekmadienį susitiko su Afganistano pilietinės visuomenės nariais, o pirmadienį – su Vakarų diplomatais.
Baigdami savo viešnagę antradienį Talibano atstovai turėjo numatytus kelis dvišalius susitikimus, įskaitant vieną su Norvegijos politiniu pareigūnu, ir diskusijas su nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Tai nėra... neriboto proceso pradžia“, – sakė Norvegijos valstybės sekretorius Henrikas Thune prieš susitikimą su delegacija.
„Mes ruošiamės pateikti realių reikalavimų, kad toliau galėtume stebėti, ar jie įgyvendinti“, – sakė jis Norvegijos naujienų agentūrai NTB.
Pasak NTB, į reikalavimų sąrašą turėtų būti įtraukta galimybė teikti humanitarinę pagalbą tiesiogiai Afganistano žmonėms.
Taip pat turėtų nuskambėti raginimas gerbti žmogaus teises, ypač moterų ir mažumų, užtikrinant visiems prieinamą švietimą, prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, teisę dirbti ir laisvai judėti.
Dingusios moterų teisių aktyvistės
Nors islamistai tvirtina, kad modernizuojasi, sugrįžus Talibanui moterys dažnai negali dirbti valstybiniame sektoriuje, dauguma mergaičių vidurinių mokyklų lieka uždarytos.
Norvegija taip pat turėtų paliesti praėjusią savaitę Kabule dingusių dviejų aktyvisčių klausimą. Moterys dingo po dalyvavimo demonstracijoje. Talibanas savo atsakomybę neigia.
2001 metais Afganistane nuverstas Talibanas į valdžią sugrįžo praėjusį rugpjūtį, pradėjus JAV vadovaujamų pajėgų išvedimą iš šalies.
Šią savaitę viešbutyje netoli Oslo už uždarų durų vykstančius susitikimus Talibanas laiko žingsniu tarptautinio pripažinimo ir finansinės pagalbos atblokavimo link.
„Tai, kad Norvegija suteikia mums šią galimybę, savaime yra sėkmė, nes buvome toje pačioje scenoje su pasauliu“, – pirmadienį reporteriams sakė A.Kh.Muttaqi po susitikimo su JAV, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Norvegijos atstovais.
Nė viena šalis dar nepripažino Talibano režimo, nors talibai tikisi, kad tokio pobūdžio susitikimai padės įteisinti jų vyriausybę.
Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt pabrėžė, kad šios derybos „nereikš Talibano įteisinimo ar pripažinimo“, tačiau esant humanitarinei krizei „mes privalome kalbėti su šalies de facto valdytojais“.
Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu 23 mln. afganistaniečių arba 55 proc. visų gyventojų gresia badas. Tačiau tarptautinė bendruomenė neskuba atblokuoti finansinės pagalbos ir stebi, kaip Talibanas toliau vadovaus šaliai.
„Mes negalime gelbėti gyvybių, kol nebus panaikintos visos sankcijos“, – naujienų agentūrai AFP prieš susitikimą su Talibanu pareiškė Norvegijos pabėgėlių tarybos vadovas Janas Egelandas.
Pagalbos įšaldymas „kenkia tiems patiems civiliams, kuriems NATO šalys iki rugpjūčio mėnesio išleido šimtus milijardų“, perspėjo jis.
Talibano užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, kad delegacija antradienį surengė dvišales derybas su vienu aukšto rango Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnų Bertrand'u Lotholary ir ES specialiuoju atstovu Tomu Niklassonu.
Ekspertai ir afganistaniečių diasporos nariai kritikavo norvegų kvietimą Talibanui, prie Užsienio reikalų ministerijos sostinėje buvo surengti keli protestai.
Vienas iš 15 Talibano vyriškos delegacijos narių buvo Anasas Haqqani, žiauriausio Talibano judėjimo Haqqani tinklo, kaltinamo dėl pražūtingiausių išpuolių Afganistane, lyderis.
Jo dalyvavimas sulaukė daug kritikos socialiniuose tinkluose. Vietos žiniasklaida pranešė, kad vienas Norvegijoje gyvenantis afganistanietis pateikė Oslo policijoje pateikė skundą A.Haqqani dėl karo nusikaltimų.