Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) gyrė šį „svarbų žingsnį“, pareiškęs, kad tai naujausias saugumo manevras po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO.
Rusija ėmė stiprinti savo karines pajėgas Arktyje, o Suomija ir Švedija prisijungė prie aljanso, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po 2022 metais Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.
„Šiandien susitarėme sukurti karinio transporto koridorių per Šiaurės Norvegiją, Šiaurės Švediją ir Šiaurės Suomiją“, – po susitikimo su Švedijos kolega Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu) ir Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu) pareiškė J. G. Store.
„Tai padės užtikrinti, kad karius ir įrangą būtų galima greitai perkelti iš Norvegijos uostų per Švediją į Suomiją“, – pridūrė jis.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, įvykdytą beveik prieš dvejus metus, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir pateikė paraišką dėl narystės NATO.
Praėjusį balandį Suomija tapo 31-ąja Aljanso nare, Švedija į Aljansą įstojo šių metų kovą.
Pastaraisiais metais atšiauraus Arkties regiono geopolitinė svarba didėja, nes tirpstant ledynams atsiveria nauji jūrų keliai ir atsiranda prieiga prie naudingųjų išteklių.
Kovą per keturis mėnesius trukusias didžiausias NATO karines pratybas nuo Šaltojo karo pabaigos, vadinamas „Steadfast Defender“, kariai treniravosi ir Arktyje.
Valdant prezidentui Vladimirui Putinui, Rusija padidino savo pajėgumus Arktyje, kur įsikūręs galingas Šiaurės laivynas – didžiausias Rusijos karinis jūrų laivynas. Šiame laivyne yra daug povandeninių laivų, aprūpintų branduolinėmis galvutėmis.
Norvegijos vyriausybė savo pareiškime nurodė, kad šalių gynybos ministrai vadovaus koridoriaus kūrimo darbams.
„Kartu jie nustatys kliūtis, atnaujins reikiamus reglamentus ir teisės aktus ir investuos į reikalingą infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas karinis mobilumas“, – sakoma pareiškime.
